„Prašome informuoti dėl skaitiklių patikrinimo laiko darbo dienomis nuo 9 val. iki 16 val. Nesudarius galimybių patikrinti skaitiklių, mokestis bus skaičiuojamas pagal normatyvą – 92 l parai vienam žmogui“, – tokio turinio skelbimą savo pašto dėžutėje rado Rinktinės gatvės gyventoja.
Skaičiuojant pagal normatyvą, vienam asmeniui per mėnesį tektų sumokėti už maždaug 2,7 kub.m karšto vandens.
Moteris pasipiktino esanti įsprausta į kampą, nes norėdama į namus įsileisti tikrintoją privalėtų išsiprašyti iš darbo.
„Visa laimė, kad šiomis dienomis pradėjau atostogauti, antraip nežinau, kaip būčiau galėjusi įsileisti tikrintoją į namus“, – sakė ji.
Anot vilnietės, atėjusi tikrintoja apžiūrėjo skaitiklį ir popieriaus lape įrašiusi rodmenis davė pasirašyti.
Tuo tarpu „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas DELFI sakė, kad skaitiklių duomenis tikrinantys vadybininkai lanksčiai tariasi su gyventojais ir į namus gali atvykti po darbo.
„Kiek man yra žinoma, vadybininkai eina ir 8 val., ir 9 val., ir šeštadieniais. Visoje Lietuvoje yra neišspręsta problema, nes pagal Darbo kodeksą, mes iš žmonių negalime reikalauti dirbti po darbo. Su vadybininkais būna įvairių atvejų, tai juos užpuola, tai šunimis užpjudo, todėl esame juos apdraudę, o draudikai reikalauja, kad darbo sutartyje būtų numatyta, jog žmogus dirba lanksčiai. Formaliai mes negalime to daryti dėl Lietuvoje esančios teisinės aplinkos, neformaliai visi vadybininkai eina vakarais ir niekas iš to problemos nedaro“, – sakė jis.
Pašnekovas anksčiau piktinęsis sumanymu karšto vandens apskaitos rūpinimąsi perduoti šilumos tiekėjui šiuo metu tvarkos nekritikuoja.
„Aš po gegužės 1 dienos savo manymo neturiu, kadangi įsigaliojo tvarka ir ją reikia vykdyti“, – paklaustas, ar nurodymas, kad neįsileidus į butą mokestis už karštą vandenį bus skaičiuojamas pagal normatyvą, paskatina gyventojus plačiau atverti duris, atsakė jis.
Anksčiau R. Germanas piktinosi planuojama tvarka ir tvirtino, kad bendrovei gali prireikti smogiamųjų būrių, kurie veržtųsi tikrinti skaitiklių.
„Mūsų atsakomybės riba yra iki namo įvado, tai kaip mes įeisime į butą? Pabandykite įeiti į kiekvieną butą, o vien Vilniuje yra 200 tūkst. butų. Tuo užsiima policija. Įsivaizduokite, kaip mums dabar patekti pas vagį į butą? Tada tegul pakeičia ir kitus teisės aktus, kurie leistų šilumos tiekėjams turėti smogiamąjį būrį ir galėtų šturmuoti“, – anksčiau piktinosi jis.
Anot pašnekovo, karšto vandens mokestis pagal normatyvą pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai surašoma nepatekimo į butą aktas. Šis aktas surašomas po kelių nesėkmingų bandymų bute patikrinti skaitiklį ir neatsiliepimų į siunčiamus pranešimus.
246 vilniečiai moka skaitiklio mokestį
Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojus naujai tvarkai, pagal kurią sostinėje „Vilniaus energija“ tapo daugelio gyventojų karšto vandens tiekėja, bendrovė įrengė daugiau nei 240 karšto vandens skaitiklių.
Šiems gyventojams kas mėnesį skaičiuojamas 3,8 Lt skaitiklio mokestis.
Rinktinės g. 36-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje 36 butams iš 40 įrengti nauji karšto vandens skaitikliai, Kalvarijų g. 158 name 45-iems iš 50, Ozo g. 19 name – 47-iems iš 61, Šaltkalvių g. 54 name – 28-iems iš 81, Šaltkalvių g. 64 name – 77-iems iš 80 butų.
„Matote, penki namai, o nė viename visi skaitikliai nėra įrengti“, – sakė R. Germanas, pateikdamas pavyzdį, kiek gyventojų neįsileidžia į butus.
Bendrovė kol kas nesiima spręsti, kiek per šiuos metus bus pakeista karšto vandens skaitiklių. Anksčiau „Vilniaus energija“ prognozavo, kad skaitiklius pakeis per dvejus metus.
Vilniuje yra maždaug 200 tūkst. butų, „Vilniaus energija“ turi 100 vadybininkų, tikrinančių skaitiklius.
Žadėjo naudą
DELFI primena, kad pagal Energetikos ministerijos patvirtintas taisykles, iki gegužės daugiabučiai turėjo pranešti, kaip jie nori pirkti karštą vandenį. Nieko nepranešus, karšto vandens tiekėju tapo šilumos tiekėjas, kuris turi jiems pakeisti karšto vandens skaitliukus ir gali už juos imti mėnesinį mokestį.
Šią tvarką sumaniusi Energetikos ministerija anksčiau tvirtino, kad įpareigojus šilumos tiekėją tiekti ir karštą vandenį, gyventojams mažės „šokinėjančio“ gyvatuko mokestis. Jis esą bus fiksuotas ir dabartiniais skaičiavimais gali sudaryti apie 30 Lt.
Šiuo metu dėl netikslios apskaitos ir vagysčių patiriamas šilumos nuostolis perkeliamas į gyvatuko mokestį vasarą arba šilumos kainą žiemą, o numačius tokią tvarką esą nebus galimybių tai padaryti.
„Šiuo metu gyventojai, mokėdami už karštą vandenį, deklaruoja tam tikrą kiekį, bet bendra deklaruotų rodmenų suma smarkiai skiriasi nuo įvadinio skaitiklio duomenų, todėl visi name patiriami šilumos nuostoliai yra perkeliami ant „gyvatuko“. Praktika rodo, kad mokestis už „gyvatuką“ kiekvieną mėnesį gali skirtis kelis ir daugiau kartų. Taigi karšto vandens tiekėjas, nebegalėdamas nuostolių perkelti ant „gyvatuko“, bus įpareigotas tikrinti skaitiklius, juos keisti, sekti, kur yra nuostoliai, nes jie bus suinteresuoti tai daryti“, – DELFI anksčiau sakė energetikos ministro Arvydo Sekmoko patarėjas Kęstutis Jauniškis.
Ministerija skaičiuoja, kad pagal naująją tvarką galutinės gyventojo išlaidos karštam vandeniui ir „gyvatukui“ bus mažesnės nei yra šiuo metu.
