Rengiamose įstatymo pataisose siūloma, kad gyventojai už šilumą, skirtą karštam vandeniui ruošti ir gyvatukui šildyti, neprivalėtų mokėti pagal įvadinį namą skaitiklį, o tik pagal jų butuose esančius karšto vandens skaitiklių parodymus. Gyvatuko mokestis esą būtų nustatomas pagal jo sunaudojamą šilumą ir jis nedidėtų vien dėl to, kad nesutampa gyventojų parodymai ir įvadinio namo skaitiklio duomenys.
Tuo tarpu „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas ironizuoja, kad įgyvendinus šiuos siūlymus, šilumos tiekėjams tektų turėti smogiamuosius būrius, kurie veržtųsi į vandenį vagiančių gyventojų butus.
Sukčius gaudytų tiekėjai
Energetikos ministro patarėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Jauniškis DELFI sakė, kad pataisomis siekiama, jog sąžiningi gyventojai neturėtų mokėti už sukčiaujančius, kaip yra dabar. O tuo, kad nebūtų sukčiaujančių, esą turėtų pasirūpinti šilumos ir karšto vandens tiekėjai.
„Planuojame įteisinti nuostatą, kad gyventojai neturėtų sumokėti už visą į namą patekusią energiją, skirtą karštam vandeniui ruošti ir gyvatukui šildyti, o tik už tą, kurią jie patys deklaruoja. Taip pat kas mėnesį būtų mokamas fiksuotas „gyvatuko“ mokestis. Apytikriai jo kaina šiuo metu turėtų būtų apie 20 Lt. Taigi karšto vandens tiekėjas, kurį vartotojai turi pasirinkti iki Naujųjų metų, nebegalėdamas nuostolių perkelti ant „gyvatuko“, bus įpareigotas tikrinti skaitiklius, juos keisti, tikrinti, sekti, kur yra nuostoliai, nes jie bus suinteresuoti tai daryti“, – kalbėjo K. Jauniškis.
Jo teigimu, pagal dabar egzistuojančią tvarką, gyventojams yra perkeliami šilumos tiekėjo name patiriami nuostoliai.
„Šiuo metu vadovaujamasi 2003 m. priimto įstatymo nuostata, kad visa šiluma, kuri pateikta į namą, yra parduodama. Tai reiškia, kad gyventojai, mokėdami už karštą vandenį, deklaruoja tam tikrą kiekį, bet bendra deklaruotų rodmenų suma smarkiai skiriasi nuo įvadinio skaitiklio duomenų, todėl visi name patiriami šilumos nuostoliai yra perkeliami ant „gyvatuko“. Praktika rodo, kad mokestis už „gyvatuką“ kiekvieną mėnesį gali skirtis kelis ir daugiau kartų“, – apie dabartinę situaciją kalba ministro patarėjas.
Jo teigimu, įvadinio namo skaitiklio ir gyventojų pateikti sunaudoto karšto vandens rodmenys nesutampa dėl to, kad dalis gyventojų sukčiauja ir vagia karštą vandenį, kitų gyventojų skaitikliai tiesiog netiksliai rodo arba tiesiog blogai deklaruojami duomenys.
„Gyvatuko“ mokestį, anot jo, turėtų nustatyti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, remdamasi tuo, kiek šilumos jis sunaudoja. Kartu K. Jauniškis pripažįsta, kad pasikeitus tvarkai gali atsirasti skaitiklio mokestis, tačiau jis vis tiek esą būtų gerokai mažesnis nei dabar esantys „gyvatuko“ mokesčio svyravimai.
Planuojama, kad šios įstatymo pataisos galėtų įsigalioti nuo Naujųjų metų.
Reikės smogiamojo būrio
Tuo tarpu šilumą sostinėje tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas šiuos planus vertina skeptiškai, nes esą tai neskatins žmonių efektyviai naudoti energijos. Kartu jis ironizuoja, jog kartu su Šilumos ūkio įstatymu gali tekti keisti ir kitus teisės aktus, kad šilumos tiekėjai galėtų turėti smogiamuosius būrius, kurie galėtų veržtis į vagiliaujančių gyventojų butus.
„Tai gali būti dešimt metų trunkantis procesas, jeigu Vilniuje norėtume įdiegti nuotolinio rodmenų nuskaitymo sistemą. Kaip specialistas aš turiu įspėti, kad tai yra žingsnis atgal, juk šis įstatymas demotyvuos žmones“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, priėmus įstatymo pakeitimus, „stebuklų“ nebus ir žmonėms vis tiek reikės susimokėti už nežinia kur dingusią šilumą.
„Mūsų atsakomybės riba yra iki namo įvado, tai kaip mes įeisime į butą? Pabandykite įeiti į kiekvieną butą, o vien Vilniuje yra 200 tūkst. butų. Tuo užsiima policija. Įsivaizduokite, kaip mums dabar patekti pas vagį į butą? Tada tegul pakeičia ir kitus teisės aktus, kurie leistų šilumos tiekėjams turėti smogiamąjį būrį ir galėtų šturmuoti“, – piktinosi R. Germanas.
