Valdančiosios tarybos narys ir Lietuvos banko vadovas, kuris šių vaidmenų atsisakys ateinantį mėnesį, interviu pažymėjo, kad ECB turėtų prisiminti savo ankstesnę patirtį ir nesugriežtinti politikos pernelyg greitai: sugrįžti prie standartinių priemonių vertėtų palaipsniui.
Net ir tada, kai infliacija sugrįš į savo priešpandeminę trajektoriją, politikos formuotojai turės „gana ilgai“ išlaikyti kiekybinį palengvinimą, prognozavo jis.
„Nemanau, kad galime sau leisti staigiai keisti pinigų politiką, ypač turint omenyje istorinę patirtį, – pirmadienį sakė V. Vasiliauskas. – Protingiau būtų šiek tiek pagyventi pereinamojoje situacijoje.“
Praėjusį dešimtmetį ECB pareigūnai, per anksti apriboję arba nutraukę piniginę paramą, buvo priversti žengti žingsnį atgal. Pavyzdžiui, obligacijų pirkimas 2018 m. pabaigoje buvo sustabdytas, tačiau nykstant ekonomikai po metų vėl pratęstas, o 2011 m. teko atšaukti du palūkanų normų padidinimus.
1,85 trilijonų eurų dydžio pandeminė skubių pirkimų programa turėtų tęstis dar bent metus. 2015 m. pradėtas įgyvendinti kiekybinio palengvinimo planas yra neterminuotas – susijęs tik su pažanga tvariai keliant euro zonos infliaciją 2 proc. link.
„Nemanau, kad per ilgas stimulų taikymas būtų didelė rizika, jei lyginsime su reakcija tuos stimulus atšaukus“, – teigė V. Vasiliauskas, pridurdamas, kad iki rudens nesitikės jokio sprendimo, kaip užbaigti krizės programą.
47-erių V. Vasiliauskas dešimtmetį vadovavo Lietuvos bankui ir tapo ECB politikos formuotoju 2015 m., kai Lietuva prisijungė prie euro zonos. Dabar jis pereina į Tarptautinio valiutos fondo vykdomąją valdybą kaip jos atstovas Baltijos ir Šiaurės regionuose.
ECB šiuo metu spartina obligacijų pirkimą, siekdamas išvengti didesnių skolinimosi išlaidų: tai atspindi vis didėjančius skirtumus tarp euro zonos ir JAV ekonomikų. Amerikos atsigavimą skatina spartus skiepijimo tempas ir milžiniška fiskalinė parama, tuo tarpu euro zoną slegia dėl stringančio vakcinavimo pratęsti karantino apribojimai.
Viso regiono centriniai bankai pastarąsias dvi savaites per savaitę vidutiniškai supirko 20 milijardų eurų vertės skolų, kad vyriausybių, kompanijų ir namų ūkių finansavimo sąlygos išliktų palankios. V. Vasiliauskas leido suprasti, kad investuotojai gali tikėtis, jog toks tempas bus tęsiamas ir toliau.
„Šiuo metu nematau reikalo ką nors keisti“, – teigė jis.
Pripažindamas, kad blokui sunkiai sekasi įveikti krizę, V. Vasiliauskas patvirtino, kad naujausios ECB prognozės dėl ekonominio atsigavimo pradedant kitu ketvirčiu vis dar galioja.
Institucijos darbuotojai šį mėnesį prognozavo, kad 19 šalių ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitrauks, o per kitus tris išaugs mažiausiai 1,3 proc. Jie numato visų metų 4 proc. augimą, nors to nepakanka, kad būtų kompensuotas praėjusių metų 6,6 proc. susitraukimas.
„Optimistiškai vertinu rizikų pusiausvyrą ir tai, ką galime matyti, ko galime tikėtis antroje šių metų pusėje, – sakė banko valdytojas. – Prognozės atspindi tikrovę – nepasakyčiau, kad jos pernelyg pesimistiškos ar optimistiškos.“
Jis taip pat pažymėjo, pakartodamas Valdančiosios tarybos kolegų Martinso Kazakso iš Latvijos ir Peterio Kazimiro iš Slovakijos neseniai interviu išsakytas mintis, kad artėjantis pakilimas reiškia, jog ECB netaikys dabartinio skolinimosi išlaidų lygio amžinai.
„Kai kurie finansinių sąlygų pokyčiai visiškai natūralūs, jei susiduriate su tam tikrais teigiamais ekonominės perspektyvos pokyčiais, – sakė jis. – Negalite išvengti pajamingumo ir kitų normų padidėjimo. Svarbiausia išsiaiškinti, ar tai yra natūralus ekonomikos vystymosi rezultatas, ar kažkas negerai.“
