Sąrašas tų verslų, kurie nutraukia ryšius su Rusija arba peržiūri savo veiklą, auga kas valandą. Tuo pat metu užsienio vyriausybės viena po kitos skelbia Rusijai sankcijas, uždaro oro erdvę jos orlaiviams ir neleidžia rusiškiems bankams naudotis SWIFT sistema. Kai kurios kompanijos padarė išvadą, kad rizika – tiek reputacijai, tiek finansams – pernelyg didelė, kad būtų verta tęsti. Turėti reikalų su Rusija pasidarė labai jau problemiška.
JAV uždraudus visas Rusijos centrinio banko transakcijas – tai jam sutrukdė pasinaudoti savo 630 mlrd. dolerių užsienio rezervais valiutai apsaugoti, – rublio kursas pirmadienį nusmuko net 30 procentų.
Kai kurioms kompanijoms sprendimas pasitraukti iš Rusijos reiškia nutraukti dešimtmečius trukusias pelningas, nors kartais ir rizikingas, investicijas. Užsienio energetikos bendrovės pinigus Rusijon pumpuoja nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. Didžiausias Rusijos užsienio investuotojas „BP Plc“ sekmadienį netikėtai pranešė, kad atsisakys savo 20 proc. akcijų paketo valstybės kontroliuojamoje kompanijoje „Rosneft“, o tai reikštų 25 mlrd. dolerių nurašymą ir gali trečdaliu sumažinti kompanijos vykdomą naftos ir dujų gavybą.
Minėtas akcijų paketas – užsitęsusios 2012 m. kovos dėl „TNK-BP“ (bendros naftos milžinės ir milijardierių grupės įmonės) kontrolės rezultatas. Pasak informuotų žmonių, šiuo metu svarstoma, ar parduoti BP Plc“ akcijas atgal „Rosneft“.
Pirmadienį panašias naujienas pranešė ir „Shell Plc“. Kaip priežastį nurodydama Rusijos „beprasmišką karinės agresijos aktą“, kompanija paskelbė nutraukianti partnerystę su valstybės kontroliuojamu „Gazprom“, įskaitant suskystintų gamtinių dujų projektą „Sachalin-II“ ir dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, kurį Vokietija blokavo praėjusią savaitę. Abu projektai verti maždaug 3 mlrd. dolerių. Kwasi Kwartengas, JK verslo sekretorius, pirmadienį susitiko su „Shell“ generaliniu direktoriumi Benu van Beurdenu aptarti bendrovės įsitraukimą ir įvertino šį žingsnį palankiai.
„Shell“ pasielgė teisingai, – tviteryje rašė jis. – Šiuo metu Didžiosios Britanijos kompanijos turi rimtą moralinį pagrindą izoliuoti Rusiją. Ši invazija V. Putinui taps strategine klaida.“
„Equinor ASA“, didžiausia Norvegijos energetikos įmonė, kurios didžioji dalis akcijų priklauso valstybei, taip pat paskelbė, kad pradės trauktis iš bendrų įmonių su Rusija – jų vertė siekia apie 1,2 mlrd. dolerių. „Susiklosčius dabartinei situacijai, savo pozicijas šalyje laikome nepagrįstomis“, – sakė generalinis direktorius Andersas Opedalis. Po šių veiksmų „Exxon Mobil Corp.“ ir „TotalEnergies SE“ tapo vienintelėmis energetikos kompanijomis, kurios Rusijoje vis dar vykdo didelio masto gavybos operacijas.
„Exxon“ prižiūri „Sachalin-1“ kartu su „Rosneft“ ir Japonijos bei Indijos bendrovėmis, o „TotalEnergies“ turi „Novatek PJSC“, didžiausio nepriklausomo Rusijos dujų gamintojo, akcijų daugumos paketą. Patrickas Pouyanne’as, „TotalEnergies“ generalinis direktorius, praėjusį ketvirtadienį vykusioje konferencijoje teigė nemanantis, kad Rusijos invazija turės įtakos bendrovės operacijoms, kadangi jos yra labai toli nuo fronto. Tačiau panašu, kad bent jau kol kas bendresnė užsienio verslo tendencija – trauktis iš šalies.
„Nenustebčiau, jei išvystume ir daugiau pranešimų apie pasitraukimus, – sakė „Morningstar“ sektoriaus strategas Allenas Goodas. – JK vyriausybė taikė „BP“ papildomą spaudimą. Nesu tikras, ar ir „TotalEnergies“ patirs tokį patį spaudimą, nes Prancūzijos ir Rusijos santykiai yra kitokie.“
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, užsienio bendrovės išvydo milžiniškas galimybes – masyvią naują milijonų vartotojų, taip pat mineralų ir naftos rinką – ir puolė pirkti, parduoti bei kurti partnerystes su Rusijos firmomis.
Rusijai įsiveržus į kaimyninę Ukrainą, ši tendencija cypdama stabdžiais sustojo. Norvegijos valstybinis turto fondas, didžiausias toks pasaulyje, pranešė įšaldantis Rusijos turtą, kurio vertė siekia apie 2,8 mlrd. dolerių, ir planuojantis iki kovo 15 d. pasitraukti iš šalies.
Didžiosios teisės ir apskaitos firmos taip pat atlieka vertinimus ir ruošiasi masiniam traukimuisi. „Baker McKenzie“ kol kas yra viena iš kelių pirmųjų advokatų kontorų, viešai pareiškusių, kad paklusdama sankcijoms, nutrauks ryšius su Rusijos klientais. Firmos, kurios būstinė yra Čikagoje, klientai – Rusijos finansų ministerija ir antrasis pagal dydį Rusijos bankas „VTB“, kuriam JAV, JK ir Europos Sąjunga pritaikė sankcijas ir įšaldė turtą. Advokatų kontora pirmadienį pranešė, kad peržiūri savo veiklą Rusijoje.
„Mes nekomentuojame specifinių santykių su klientais detalių, tačiau kai kuriais atvejais tai reikš visišką santykių nutraukimą“, – pažymėjo „Baker McKenzie“ atstovas.
Londone įsikūrusi „Linklaters“ pranešime teigė, kad „peržiūri visą firmos darbą, kuris susijęs su Rusija“.
Londono firmos
Kelios iš didžiųjų Londono advokatų kontorų – įskaitant „Allen & Overy“ ir „Clifford Chance“ – arba neatsakė į užklausas, susijusias su Rusijos klientais, arba atsisakė komentuoti. Londono teismai nuo seno garsėjo kaip turtingų rusų, norinčių išspręsti ginčus dėl nesėkmingų verslo sandorių ar nenusisekusių santuokų, kovos laukas. Britų teisėjai žada teisingumo sistemą, kuri ginčo atveju net ir įtartiniems pinigų srautams užtikrina sąžiningą bylos nagrinėjimą.
Kitos įmonės sulaukė kritikos dėl to, kad neketina visiškai pasitraukti iš šalies. „McKinsey & Co.“ pasaulinis vadovaujantis partneris Bobas Sternfelsas sekmadienį „LinkedIn“ pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir paskelbė, kad firma nebetęs bendradarbiavimo su jokiu Rusijos vyriausybės subjektu. Tačiau iš šalies jis kol kas nesitraukia. Kai kuriems jo kolegoms ir pašaliečiams toks žingsnis pasirodė nepakankamas.
Vyriausiasis konsultacijų įmonės vadovas Ukrainoje paragino kompanijas žengti dar toliau ir, kur tik įmanoma, pradėti uždarinėti Rusijos „biurus ir padalinius“.„McKinsey“ Rusijoje veikia jau beveik 30 metų.
Andrejus Caramitru, kurio „LinkedIn“ profilyje teigiama, kad jis 16 metų buvo vyresnysis įmonės partneris, negailėjo kritikos „McKinsey“ sprendimui.
„Jums turėtų būti gėda. Jūs ATSISAKOTE uždaryti „McKinsey“ biurą Maskvoje, – rašė A. Caramitru „LinkedIn“ įraše, adresuotame B. Sternfelsui. – Uždarykite! Tuojau pat! Jūsų rankose – kruvini pinigai, kurie teps jus kiekvieną dieną, kol neužsidarysite.“
Automobilių gamintojai
Auga spaudimas ir kitoms įmonėms, parduodančioms prekes ir kuriančioms bendrą verslą Rusijoje. Viena didžiausių pasaulyje komercinių transporto priemonių gamintojų „Daimler Truck Holding AG“ pranešė kol kas sustabdanti savo veiklą Rusijoje ir ketinanti peržiūrėti ryšius su vietiniu bendros įmonės partneriu „Kamaz PJSC“. Bendrovės darbuotojų sąjungos atstovai teigė, kad „mano, jog būtų teisinga“, jei didžiausia pasaulyje sunkvežimių gamintoja atsisakytų ir savo turimų „Kamaz“ akcijų, rašoma „Daimler“ darbo tarybos el. pranešime.
„Volvo Car AB“ ir „Volvo AB“, sunkvežimių gamintoja, taip pat paskelbė stabdančios pardavimą ir gamybą Rusijoje. „Harley-Davidson Inc.“ pranešime teigė, kad sustabdo savo veiklą Rusijoje, kuri kartu su likusiomis Europos ir Artimųjų Rytų šalimis pernai nupirko 31 proc. jos pagamintų motociklų. Milvokyje, Viskonsino valstijoje, įsikūrusi gamintoja ketina nutraukti pardavimus ne tik į Rusiją.
„General Motors Co.“ pareiškė stabdanti siuntų gabenimą į Rusiją, nurodydama „keletą išorinių veiksnių, įskaitant tiekimo grandinės problemas ir kitus dalykus, kurių kompanija negali kontroliuoti“. „GM“ per metus iš JAV į Rusiją eksportuoja apie 3000 automobilių.
Didžiausi Japonijos automobilių gamintojai antradienį prisijungė prie pasaulinio atsitraukimo. „Toyota Motor Corp.“ pranešė, kad nuo kovo 4 d. sustabdo gamybą savo gamykloje Sankt Peterburge ir nutrauks transporto priemonių gabenimą į Rusiją.
„Honda Motor Co.“ nutrauks automobilių ir motociklų eksportą į šalį. „Mazda Motor Corp.“ taip pat sustabdo dalių siuntimą į gamyklą Rusijoje, pranešė „Nikkei“.
Savaitės pradžioje „Mitsubishi Motors Corp.“ pranešė, kad susitiks, kad įvertintų veiklos ten riziką.
Kitų kompanijų, pasisakiusių nepakankamai, akcijos krenta. Prancūzijos automobilių gamintojos „Renault SA“ akcijos pirmadienį nusmuko net 12 proc., nes sankcijos pakenks jos verslui Rusijoje, antroje pagal dydį bendrovės rinkoje. Jos padalinys „AvtoVaz“, kuriame „Renault“ valdo 68 proc. akcijų, gamina „Lada“ markės automobilius, užimančius beveik penktadalį Rusijos rinkos. „Renault“ savo gamykloje Maskvoje taip pat gamina „Kaptur“, „Duster“ ir kitas transporto priemones.
„Ford Motor Co.“ teigė bent jau kol kas neketinantis pasitraukti iš savo bendros įmonės Rusijoje su „Sollers“, kuri gamina komercinius furgonus. „Šiuo metu mums rūpi tik žmonių saugumas ir gerovė Ukrainoje bei aplinkiniame regione, – sakoma „Ford“ pranešime. – O dėl pasekmių verslui nespekuliuosime.“
„Mastercard Inc.“ ir „Visa Inc.“ teigė, kad užblokavo tam tikrą Rusijos veiklą savo mokėjimų sistemose, kad laikytųsi tarptautinių sankcijų.
Kai kurios kompanijos traukiasi iš Ukrainos, o ne iš Rusijos, teigdamos, kad tęsiantis invazijai nerimauja dėl saugumo. „Coca-Cola“ pranešė, kad jos išpilstymo partnerė Europoje „Coca-Cola Hellenic Bottling Company“ nedelsdama uždaro savo veiklą Ukrainoje. Kompanija neatsakė į klausimus apie Rusiją.
„Mūsų darbuotojų saugumas yra mūsų prioritetas numeris vienas, todėl įgyvendinome savo nenumatytų atvejų planus, kurie apima gamybos Ukrainoje sustabdymą ir gamyklos uždarymą, o šalyje esančių kolegų prašysime likti namuose ir laikytis vietinių nurodymų“, – sakė „Coca-Cola HBC“ atstovas spaudai.
Futbolo draudimas, filmų neberodymai, išpilama degtinė
Priimdamos sprendimą, kuris turės poveikį toli už verslo bendruomenės ribų, Pasaulio futbolo organizacija FIFA ir Europos UEFA uždraudė Rusijos komandoms dalyvauti rungtynėse. „Futbolas šiuo klausimu yra visiškai vieningas ir visiškai solidarizuojasi su visais Ukrainoje nukentėjusiais žmonėmis“, – sakoma bendrame pareiškime.
„Apple Inc.“ ir „Nike Inc.“ antradienį paskelbė apie planus sustabdyti pardavimus Rusijoje. Pramogų pasaulis taip pat sureagavo – „Walt Disney Co.“, „WarnerMedia“ ir „Sony Pictures“ sustabdė naujų filmų rodymus Rusijoje.
Tarptautinis vieno žymiausių Rusijos gaminių – degtinės – boikotas taip pat įgauna didesnį mastą, nuo JAV iki Australijos. Mažiausiai trys JAV gubernatoriai įsakė iš parduotuvių išimti Rusijoje pagamintus arba firminius stipriuosius gėrimus, o vienas didžiausių Naujosios Zelandijos alkoholio tinklų iš lentynų ištraukė tūkstančius butelių rusiškos degtinės, užpildydamas tuščias lentynas Ukrainos vėliavomis.
Markas McNamee, konsultacijų įmonės „FrontierView“ Europos direktorius, prieš dvi savaites Maskvoje kalbėjosi su vadovais apie galimas invazijos pasekmes. Pasak jo, daugelis numojo ranka į blogiausią scenarijų, o tai reiškia, kad jie nebūtinai buvo pasirengę tam, kas įvyko.
Daugeliui korporacijų bus sudėtinga paremti vietines operacijas, atsižvelgiant į SWIFT draudimą ir kapitalo kontrolę, teigė jis. Energetikos ar žaliavų sektoriaus įmonės, arba tos, kurios kažką parduoda Rusijos vyriausybei, susidurs su potencialia rizika, kad bus suvokiamos kaip „besipelnančios iš karo“.
Plataus vartojimo prekių kompanijos, vykdančios plataus masto operacijas ir vietinę gamybą Rusijoje, net ir norėdamos negali lengvai pasitraukti, todėl susiduria su finansine suirute. Prieš praėjusią savaitę prasidėjusią invaziją „Danone SA“, valdantis didžiausią Rusijos pieno pramonės verslą ir daugiau nei 20 metų veikiantis Ukrainoje, pranešė, kad rengia papildomus planus bet kokio karinio eskalavimo atveju.
Vyriausiasis finansų direktorius Juergenas Esseris sakė, kad bendrovė stengiasi pirkti kuo daugiau vietinių ingredientų savo produktams iš abiejų rinkų, kur didžioji dalis žaliavų yra vietinės. Jis pridūrė, kad „Nestle“ taip pat apdraudė savo valiutos riziką. „Danone“ į Rusijos rinką įžengė prieš tris dešimtmečius. Šalyje vyksta maždaug 5 proc. kompanijos grynųjų pardavimų, o Ukrainoje – mažiau nei 1 proc.
„Carlsberg A/S“ yra didžiausia alaus darykla Rusijoje per „Baltika Breweries“ nuosavybės teisę. Didžioji dalis „Baltika“ tiekimo grandinės, gamybos ir klientų yra įsikūrę šalyje, o tai riboja tiesioginį daugumos sankcijų poveikį, sakė „Carlsberg“ atstovė. Kompanija apribojo eksportą ir importą į Rusiją, kur dirba 8400 „Carlsberg“ darbuotojų, tačiau šiuo metu neįmanoma įvertinti visų tiesioginių ar netiesioginių sankcijų padarinių, pridūrė ji. Ukrainoje dirba 1300 „Carlsberg“ žmonių: praėjusią savaitę kompanija čia sustabdė alaus daryklų veiklą ir išsiuntė darbuotojus namo.
Užsienio bendrovės gali susidurti su Rusijos vyriausybės atkirčiu, o tai galėtų paskatinti boikotus arba – kraštutiniu atveju – privesti prie turto arešto, sakė M. McNamee.
„Jei turite ikoniškų prekių ženklų iš Italijos, Vokietijos, JK ir Amerikos, esate pribrendę Rusijos vyriausybės kerštui“, – pridūrė jis.
