Metinis vartojimo kainų augimas smuktelėjo turbūt pirmą kartą per pusmetį žemiau 20 proc. ribos; springčiojantis augimas ir stabilesnė valiuta ruošia dirvą tolesnio infliacijos augimo tempų mažėjimo tendencijai. Šią savaitę pasirodysiantys duomenys greičiausiai parodys, kad vartotojų kainos šių metų vasarį, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, ūgtelėjo 19,9 proc., rodo „Bloomberg“ apžvelgtos prognozės.

Politinis dėmesys nukreipiamas į infliaciją, likus keturioms savaitėms iki vietos valdžios rinkimų, per kuriuos bus išbandytas prezidento Recepo Tayyipo Erdogano gebėjimas išlaikyti valdžios vairą šalyje, kurioje gyvena 82 mln. žmonių. Po ryškios valiutos griūties praėjusiais metais Turkija grimzta į recesiją. Kylančios maisto kainos neproporcingai griauna prezidento valdančiosios partijos pamatus skurdžiausiuose šalies sektoriuose.

„Mes tikimės teigiamų vasario mėnesio infliacijos rodiklių“, – kalbėjo „Standard Chartered Plc“ ekonomistė Carla Slim (Dubajus), atkreipdama dėmesį į „santykinį liros stabilumą bei vėstančią maisto prekių infliaciją“.

Infliacijai stabilizuojantis, šalies centrinis bankas tikisi, pasak valdytojo Murato Cetinkaja‘os, „įtikinamo“ jos sulėtėjimo prieš atnaujinant pinigų politikos švelninimą. Momentas tam nėra dar tinkamas. „Bloomberg“ apklausti analitikai vieningai prognozuoja, kad politikos formuotojai trečiadienį ketvirtą kartą iš eilės paliks galioti bazinę palūkanų normą ties 24 proc. lygiu.

Ką teigia ekonomistai

„Po trumpos pauzės sausį, infliacija greičiausiai vasarį sušvelnėjo, nes vyriausybės intervencija, regis, padeda sukontroliuoti maisto produktų kainas. Lėtėjanti šalies ekonomika ir stabilesnė valiuta taip pat turėtų padėti grįžti į mažesnės infliacijos lygį“, – Ziadas Daoudas, „Bloomberg Economics“.

Maisto kainoms augant sparčiausiai nuo bent 2014 metų, vasarį atidaryti savivaldybių kontroliuojami prekystaliai siūlo daržoves bei vaisius su didelėmis nuolaidomis. Maisto produktai bei nealkoholiniai gėrimai sudaro didžiausią vartotojų kainų indekso (VKI) dalį – 23,24 proc. bendrojo indekso.

Metinė maisto infliacija nuo šių metų sausio greičiausiai sulėtėjo, teigė pareigūnas, gerai susipažinęs su rodikliais. Turkijos valstybinė statistikos agentūra „Turkstat“ patvirtino, kad municipalitetų kontroliuojami maisto produktų pardavimai gali turėti „netiesioginį poveikį“, nes kai kurios parduotuvės pasekė pavyzdžiu ir taip pat sumažino kainas.

Mokesčių lengvatos, taikomos komunalinėms paslaugoms ir pagrindinėms prekėms, taip pat greičiausiai skatina infliacijos lėtėjimą, nes elektros bei gamtinių dujų kaina vartotojams nuo šių metų sausio 1 dienos buvo sumažintos 10 procentų. Turkija taip pat trims mėnesiams pratęsė gruodžio 31 d. baigiančias galioti lengvatas specialiems vartojimo bei pridėtinės vertės mokesčiams, – daugiausia būstui, stambių gabaritų buitinei technikai, baldams ir automobiliams.

Remiantis sausio bei vasario mėnesių infliacijos rodikliais, „yra aiškių signalų, esą infliacija atitinka mūsų užsibrėžtus rodiklius“, – praėjusį ketvirtadienį Stambule kalbėjo Turkijos iždo ir finansų ministras Beratas Albayrakas.

Pagal šalies centrinio banko pagrindinį scenarijų bendroji infliacija šių metų pabaigoje turėtų siekti 14,6 procento. Ekonomistai peržiūrėjo savo Turkijos vidutinės metinės infliacijos prognozes, ir dabar manoma, kad trečiąjį ketvirtį metinė infliacija sieks 14,8 proc., o vėliau vėl kils, priartėdama prie 16 proc. lygio, rodo dar vienas „Bloomberg“ atliktas tyrimas.

Dabar, kai sunkiai suvaldoma maisto infliacija ir vėl „pažadino“ intervencijos šalininkus vyriausybėje, toks požiūris vargu ar pasikeis artimiausiu metu. Penktadienį R. T. Erdoganas pažadėjo, kad vyriausybė „pasitrauks iš rinkos“ tik tuo atveju, jeigu kainos smuks“. „Infliacijos lygis ties 20,19 proc. riba – mes to nenusipelnome“, – vėliau pridūrė Turkijos prezidentas.