aA
Įsprausta tarp viduramžių miesto sienų, Kroatijos Dubrovniko uoste, Mara Pezo odinių rankinių parduotuvėlė idealiai tinka tūkstančiams turistų, kruizinių laivų keleivių, kasdien išsilaipinančių krante. Dabar jai tereikia vieno – jų eurų.
Dubrovnikas
Dubrovnikas
© Shutterstock

Kroatija, naujausia Europos Sąjungos (ES) narė, siekia jau kitais metais pereiti prie vadinamojo valiutų kurso stabilumo mechanizmo antrosios pakopos (ERM-2). Tokioms smulkioms verslovėms kaip M. Pezo vyriausybės bei šalies centrinio banko pastangos tam pasirengti gali prailgti.

Turizmas sudaro apie penktadalį šalies ekonomikos, todėl Kroatija yra akivaizdžiai priklausoma nuo užsieniečių, leidžiančių savo pinigus, kaip ir Graikija ar Malta, tačiau čionykščiai smulkieji mažmenininkai rizikuoja sulaukti baudų, jei priimtų eurus. Atsisakyti vietos valiutos, kunos, yra gyvybiškai svarbu, sako M. Pezo, ypač dabar, kai Dubrovnikas pelnosi dėl savo vaidmens filmuojant serialą „Sostų karai“.

„Lankytojai, ypač kruizinių laivų keleiviai, kurie čia apsilanko trumpai, nežino, kad mums neleidžiama imti eurų už prekes, – sakė 32-jų metų moteris. – Mes priimame kreditines korteles, bet dažnai žmonės nori mokėti grynaisiais, ir jie tikisi, kad čia, Europos Sąjungos šalyje, galės už prekę susimokėti eurais.“

Kroatijos siekis euro, vyraujantis tiek prekyboje, tiek politikoje, kontrastuoja su požiūriu, svyruojančiu nuo abejingumo iki atviro priešiškumo, gretimose valstybėse.

Kaimyninė Italijos populistinė vyriausybė, viena iš pagrindinių euro zonos narių, pasirengusi mesti iššūkį Europos hierarchijai dėl savo biudžeto išlaidų ribojimo. O krizių drebintai Graikijai išlikimas euro zonoje tapo neatsiejamas su didžiule politine bei finansine kaina. Tuo tarpu labiau nacionalistinės vadovybės Vengrijoje, Lenkijoje ir Čekijoje neskuba sekti kitų buvusių komunistinių valstybių, tokių kaip Slovakija, Slovėnija ir Baltijos šalys, pėdomis ir įsivesti bendrąją Europos valiutą.

„Sostų karų“ išgarsintas miestas laukia euro
© Shutterstock nuotr.

Kroatijai perėjimas prie euro atrodo prasmingas, nes šalis, buvusios Jugoslavijos respublika, yra glaudžiai susijusi su euru, nors santykinė kainos vertė griežtai kontroliuojama šalies centrinio banko.

„Mes dvidešimt penkerius metus laikomės stabilaus valiutos kurso, galime ir toliau jo laikytis dar 25-erius metus, bet kokia prasmė? – sakė centrinio banko valdytojas Borisas Vujcicius. – Paprasčiau įstoti į euro zoną. Rizikos toliau mažės, palūkanų normos toliau bus mažinamos, ir tai kelias, kuriuo mes jau žengiame.“

Šis kelias tęsiasi nuo tada, kai Kroatija tapo nepriklausoma po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo prieš 25-erius metus. Ji iškeitė Jugoslavijos dinarą į kuną, valiutą, kurią ji iš pradžių susiejo su vokiečių marke, vėliau – su euru. Prie Europos Sąjungos šalis prisijungė 2013 metais.

Ši kelionė itin akivaizdi Dubrovnike, vietovėje, kuri daug amžių buvo draskoma užsitęsusių karų tarp rytų bei vakarų, o ką jau kalbėti apie 1667 metų žemės drebėjimą, kuris kone su žeme sulygino miestą. O jau vėlesniais laikais, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, per Balkanų karų laikotarpį, miestą apšaudė Jugoslavijos kariuomenė. Didžioji miesto dalis buvo atstatyta, nors nublizgintose šaligatvių plytelėse vis dar matomi žaizdų randai.

Stebina ypač tai, kad karo tema čia, Dubrovnike, – dažnai tik antraeilė, kai tuo tarpu kitose Balkanų šalyse karo smurtas išlieka viena iš pagrindinių pokalbių temų. M. Pezo, valdanti savo šeimos odinių rankinių verslą, buvo vos ketverių, kai artilerijos ugnis drebino miestą. Ji teprisimena, kaip kažkas slėptuvėje, kur glaudėsi visa jos šeima, davė jai saldainį, nes ji ten buvo jauniausia.

Centrinio banko valdytojas B. Vujcicius yra įsitikinęs, kad šalis prisijungs prie euro zonos, – šį tikslą palaiko 52 proc. visuomenės. Partijų viduje nesutariama dėl vieno dalyko – prisijungimo laiko

Vienintelė likusi kliūtis dabar yra išsklaidyti 4,2 mln. Kroatijos gyventojų susirūpinimą, jog perėjus prie euro kainos sparčiai šoktelės, sakė jis.

„Baiminamasi ne dėl to, kad prarasime pinigų politikos įrankius ar kuną, ar suverenumą, ar mūsų simbolį, – sakė jis. – Labiausiai nerimaujama dėl to, kad toks sprendimas neigiamai paveiks mūsų pragyvenimo lygį. Tačiau turimi duomenys rodo, kad kainų šuolis dėl euro įvedimo yra mitas, ne tikrovė. Teks ir toliau bandyti žmonėms tai kuo geriau išaiškinti.“

Nors dalis žmonių nepatikliai vertina euro poveikį jų kasdieniam pragyvenimui, nekyla jokių abejonių, kokia ateitis laukia tokių drabužių parduotuvių kaip „Modni Kantun“, kur Senka Kusovac parduoda ryškių spalvų marškinius ir sukneles, sukurtus kroatų dizainerių, už maždaug 2000 kunų (310 JAV dolerių).

„Mes gyvename iš turizmo, – sakė ji. – Euras visiems smarkiai palengvintų gyvenimą.“

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.7500

Kantrybė senka: viena valstybė „įkaitais paėmė“ visą ES (7)

Europos Sąjungos pastangos daryti spaudimą Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai...

Kinija papasakojo savo „tiesą“ apie koronavirusą, aršios reakcijos ilgai laukti nereikėjo (26)

Pasipiktinimas, kurį sukėlė per Kinijos televiziją pradėtas transliuoti serialas apie šalyje...

Virusas naująją Didžiosios Britanijos pramonės revoliuciją palieka ant ledo (6)

Šalyje, kurioje XVIII a. prasidėjo pirmoji pasaulyje pramonės revoliucija , naujoji revoliucija...

„Bloomberg“ apžvalgininkas: ES svarbu, kad bankai jungtųsi tarpvalstybiniu mastu (2)

Euro zonos regionas ėmėsi kelių priemonių , siekdamas centralizuoti bankininkystės...

Lenkijos premjeras apie naują Baltarusijos valdžios taktiką: esu pasibaisėjęs (136)

Šimtai žmonių susirinko Baltarusijos sostinėje, mesdami iššūkį valdžios grasinimams...

Top naujienos

Iš epidemiologų – žinia visiems Lietuvos darbdaviams dėl nuotolinio darbo (60)

Lietuvoje per savaitgalį, t. y. penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, užfiksavus 249...

Lietuvoje – 45 nauji koronaviruso atvejai: Šiauliuose susirgimai ir ligoninėje, ir greitojoje pagalboje (75)

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 45 nauji koronaviruso atvejai, bendras susirgimų...

Kantrybė senka: viena valstybė „įkaitais paėmė“ visą ES (7)

Europos Sąjungos pastangos daryti spaudimą Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai...

Blogiausia prognozė neišsipildė, bet rizikų Lietuvos eksportui dar lieka: augimo sunku tikėtis (6)

Lietuvos prekių eksportas pirmąjį pusmetį, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, krito 8,4...

Landsbergis: visa mano šeima yra apmėtyta purvais, bet tiesioginės grėsmės sveikatai ir gyvybei dar nėra mato bendrumų su socialdemokratais, susirūpinęs LRT (376)

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos ( TS-LKD ) pirmininkas Gabrielius...

Vakcina nuo koronaviruso Lietuvai kainuotų kaip Valdovų rūmai: Skvernelis kalba apie tris didžiausias rizikas papildyta 10:55 val. (391)

Vakcina nuo COVID-19 Lietuvai kainuotų maždaug kaip Valdovų rūmų statyba, tai yra daugiau kaip...

Dėl mokytojui nustatyto koronaviruso Rumšiškėse izoliavosi septynios klasės

Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos mokytojui nustačius koronavirusą,...

Viešina, ką slepia „tobulos“ nuotraukos socialiniuose tinkluose: užkulisinėse istorijose – ir gėdingiausi fiasko (3)

Kiek kartų fotografavotės tik tam, kad parodytumėte savo „tobulą“ gyvenimą draugams bei...

Tiesioginė transliacija / Delfi tema. Kas laukia Lietuvos ir Baltarusijos santykių: nauja krizė, šaltasis karas ar atšilimas? (6)

Pusantro mėnesio trunkantys protestai ir žiaurūs susidorojimai su Baltarusijos žmonėmis iš posto...

Parėmęs Lukašenką Kremlius jau žvangina ginklais: kokie yra tikrieji tikslai? (788)

Gynybiniai veiksmai, kurie nėra nukreipti prieš kurią nors valstybę. Taip dar praėjusią savaitę...

|Maža didelių žinių kaina