aA
Šiandien tikrai būtų sunku tuo patikėti, bet apgriuvusi, nusilpusi, chaoso išsekinta Genuja vos prieš 700 metų buvo turtingiausias miestas pasaulyje.
Genuja
Genuja
© AFP / Scanpix

Genujos prekybos laivų flotilė ir galingas jūrų laivynas dominavo Viduržemio jūroje daugiau nei šimtą metų, ir nepriklausomas miestas-valstybė turėjo savo imperiją, nusidriekusią nuo Sirijos iki Krymo. Jos pirkliai ir finansininkai padėjo finansuoti didžiulius rūmus ir kitas architektūros vertybes, dėl ko išdidūs miestelėnai miestą vadino „didingu“.

Šiandien situacija ne tokia didinga. Genujos gyventojai sensta, jų skaičius mažėja, – tai viso labo šeštas pagal dydį Italijos miestas. Darbo vietų mažai, o krovinių apimtys, perkraunamos per šį istorinį uostą, sudaro tik dalelę to kiekio, kurį perkrauna šiaurinės Europos panašaus dydžio uostai. „Banca Carige SpA“, didžiausią miesto banką, perima laikini ECB administratoriai.

2001 metais Italijos Genujos mieste vykstant Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikimui per kilusius smurtinius susirėmimus policija nušovė 23 metų protestuotoją, sviedžiantį ugnies gesintuvą į policijos automobilį, mieste užsitęsę neramumai sukėlė tikrą chaosą mieste. 2011 metais, nuslinkus purvo nuošliaužoms, čia žuvo šeši žmonės, o po trejų metų miestą niokojo stiprūs potvyniai, supykdę gyventojus dėl prastai atliekamų gelbėjimo ir pagalbos koordinavimo operacijų. 2017-aisiais vienu metu miestas kentėjo dėl didelio šernų antplūdžio, ir miesto valdžia ragino gyventojus juos šaudyti.

Daugeliui praėjusių metų vasarą įvykusi Morandi tilto tragedija atrodė lyg eilinė kitados didingo miesto nelaimė, dar viena nykaus smukimo grandinės dalelė. Tačiau miesto meras Marco‘as Buccis situaciją matė kitaip.

Iškart po rugpjūčio 14 dienos nelaimės, kuri nusinešė 43 žmonių gyvybę ir padalijo miestą perpus, 59-erių metų meras subūrė pilietinių organizacijų lyderius ir visi drauge svarstė, kaip prikelti miestą. Ir nors tiltas sugriuvo, transportas buvo sutrikdytas, o jungtims su likusia Italijos dalimi ir Prancūzija iškilo pavojus, „mes supratome, kad miestas vis dėlto nėra parklupdytas“, – duodamas interviu merijoje tragiškus įvykius prisiminė M. Buccis.

Po tragedijos 59-erių metų meras suprato, kad jeigu miesto savivaldybė „teisingai sudėlios kortas, miestas gali tapti dar didingesnis – ir tą akimirką prasidėjo Genujos sugrįžimas“. Kol miestas gedėjo, M. Buccis jau regėjo galimybes.

Pirmas žingsnis: 1967 metais nutiestas Morandi tiltas, vadintas šiuolaikinės inžinerijos triumfu, bus atstatytas per trumpiausią laiką ir šiems darbams vadovaus vienas garsiausių Genujos piliečių: architektas Renzo‘as Piano‘as.

Genuja
Genuja
© Reuters / Scanpix

Antras žingsnis: meras, pasitelkęs nacionalinį solidarumą nelaimės ištiktam miestui, sieks atkariauti lėšas ilgai planuotam infrastruktūros atnaujinimui, kurios metų metus buvo neprieinamos dėl biurokratinių kliūčių.

Atnaujinus kelius, geležinkelio linijas ir uostą, Genuja susigrąžins savo kaip Europos jūrų transporto klestėjimą.

Politikai taip pat skuba prisijungti prie šių planų. Netgi šalies transporto ministras Danilo‘as Toninellis, kurio „Penkių žvaigždžių judėjimas“ paprastai įtartinai vertina stambaus masto infrastruktūros planus, stačiai tryško iškalba postringaudamas apie miesto atstatymo planą.

„Sulig tilto rekonstrukcija bus duotas ženklas, jog Italija atnaujina savo įvaizdį užsienio kontekste“, – vasario 8 dieną per iškilmingą atstatymo darbų pradžios ceremoniją kalbėjo D. Toninellis. „Tai labai svarbus momentas, tai Genujos atgimimas“, – pridūrė ceremonijoje dalyvavęs šalies premjeras Giuseppe‘ė Conte‘ė, dėvintis statybininko šalmą.

Genuja
Genuja
© Sipa / Scanpix

Dairantis po Genują atgimimo ženklų dar nelabai matyti. Miesto ekonomika springčioja, gyventojų mažėja, darbo rinkoje vyrauja sąstingis. Pagrindiniu augimo varikliu vis dar išlieka uostas, čia savo pirmuosius jūros nuotykius planavo Italijos sūnus, Christopheris Columbas. Pernai per Genują pergabenęs daugiau nei 55 mln. tonų prekių, šis miestas yra vis dar judriausių Italijos uostų, nors srautai sulėtėjo maždaug 8 procentais nuo katastrofos dienos.

Daugeliu atžvilgių pajūrio miesto perkirtimas perpus apsunkino jo, kaip vietovės, sudarytos iš dviejų dažnai nederančių dalių, natūralią būklę. Morandi tiltas buvo jungiamoji grandis tarp šių dviejų dalių.

Įsprausta tarp Alpių prieškalnių ir Viduržemio jūros, Genuja driekiasi beveik 35 kilometrus palei pakrantę. Renesanso stiliaus rūmai kertasi su funkcine komercinio uosto architektūra. Miestas netgi oficialiai yra padalytas į rytinę ir vakarinę pusę, gaiviam jūros vėjui maišantis su nuodingais dūmais, kylančiais iš laivų statyklų ir plieno gamyklų.

„Turime nuvalyti tą purvą, kuris teršia mūsų gyvenimus, mūsų žemę, mūsų tradicijas, – sakė Andrė, „itališkojo Bobo Dylano“ Genujos dainininko ir kompozitoriaus Fabrizio de Andre, dainavusio per labdaros koncertą dieną po tragedijos, sūnus.

Daliai gyventojų ir įmonių toks „išsivalymas“ gali užtrukti. 1,1 mlrd. dolerių vertės energetikos įmonės „Ansaldo Energia SpA“ būstinė buvo įsikūrusi tikra ta žodžio prasme po tiltu. Rugpjūčio 15 dieną verslas buvo nutrauktas ir apie 400 darbuotojų turėjo būti perkelti. Bendri nuostoliai siekė beveik 50 mln. eurų.

Genuja
Genuja
© AFP / Scanpix

Miesto oro uostas nuo praėjusių metų rugpjūčio 14 dienos prarado apie 20 000 keleivių, teigia oro uosto prezidentas ir buvęs Prekybos rūmų vadovas Paolo‘as Odone‘ė. „Viešbučių savininkai išsigandę“, – sakė jis.

Tik nedidelė dalis iš 14 mlrd. eurų investicijų į infrastruktūrą, suplanuotų savivaldybės, bus skirta tilto rekonstrukcijai, nes miestas tikisi nutiesti naują aplinkkelį ir taip ištrūkti iš įsisenėjusios aklavietės, įveikus dešimtmečius trukusį „Penkių žvaigždžių“ pasipriešinimą, kurį kurstė dar vienas Genujos gyventojas, judėjimo įkūrėjas Beppe‘ė Grillo‘as.

Ir nors rekonstrukcijos darbams vadovaus tokios žinomos Italijos statybos bendrovės kaip „Salini Impregilo SpA“ ir „Fincantieri SpA“, finansuojamos iš Italijos centrinės vyriausybės atidėtų lėšų pagal „Genujos dekretą“, kai kurie vietos gyventojai nesitiki – bent jau artimiausiu metu – sulaukti gerų permainų.

49-erių metų Teresa Marasso, dviejų vaikų motina, dažnai susimąsto apie galimybę išvykti ir ieškoti darbo svetur. Bet kol kas ji lieka gimtajame mieste. „Genuja yra kaip žmogus, – sako T. Marasso. – Ji bando mums priminti, kad jai skauda, kad ji kenčia, bet yra vis dar gyva.“

Bloomberg
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
4.0952

Skelbiamos pirmosios Pietų Afrikos tyrimo išvados dėl omikron PSO: ruoškitės (76)

Pakartotinio užsikrėtimo koronavirusine omikron atmaina rizika yra tris kartus didesnė nei rizika...

Milijardierių šeimos nesantaika kelia grėsmę šimtametei verslo imperijai (8)

Vaikystėje gyvenant Londone viena mėgstamiausių Karamo Hindujos pramogų buvo Bolivudo filmų...

„Ryanair“ vadovas piktinasi šalių ribojimais: nerimaujama dėl vasaros kelionių (5)

„ Ryanair Holdings Plc.“ vykdomasis direktorius Michaelas O’Leary‘is pareiškė, kad...

D+Daniel Zuidijk

Itin prieštaringam prancūzui – ištisos internautų armijos palaikymas: kas už to slypi?

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų apžvalgininkas Ericas Zemmouras jau mažiausiai dešimtmetį...

Pastebi energijos gelbėtojo klupimą kaip tik tada, kai pasauliui jo reikia labiausiai (1)

Pasaulinė saulės pramonė susiduria su kliūtimis, kurios grasina ištiesinti jos augimo...

Top naujienos

Gabrielius Landsbergis apie Kinijos taikomus apribojimus Lietuvos verslui: tai beprecedentis atvejis (34)

Ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Lietuvos įmonės trikdžius, pristatant...

Lukašenka: atsakas bus „tikslus ir kariškas“ papildyta (11)

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas,...

Vyriausybė pritarė patikslintam kitų metų biudžetui: numatytos šildymo kompensacijos, daugiau lėšų krašto apsaugai (1)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Beprecedentis karas su Lukašenka, iššūkis Kinijai ir kirčiai Vokietijai: kas iš tiesų vykdo Lietuvos užsienio politiką (125)

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją „Mėgėjai? Kodėl...

Nausėdai kyla klausimų: su Šimonyte susitiksime aptarti galimybių pasą vaikams (15)

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte aptarti galimybių...

Svarbi naujo automobilių mokesčio detalė: dalyvauti eisme bus galima tik susimokėjus (347)

Vyriausybės teikiamame naujame automobilių taršos mokesčio įstatyme, be kita ko, numatytos...

Iš PAR gydytojų – dar daugiau nerimą dėl omikron keliančių žinių papildyta

Po omikron atmainos pasireiškimo Pietų Afrikoje, anot medikų, smarkiai išaugo hospitalizuojamų...

„Lidl” keičia apsipirkimo taisykles: kai kuriose parduotuvėse nebereikės galimybių paso, ilgina darbo laiką (24)

Artėjant šventiniam laikotarpiui, nuo gruodžio 6 d. visos „Lidl“ parduotuvės ilgins darbo...

Tiesioginė transliacija / Jūs rimtai? Žemaitaitis – apie Puteikio butelius ir kalėdines eglutes (1)

Buvęs Seimo narys Naglis Puteikis šią savaitę sukėlė skandalą bandydamas į taromatą...

VSAT užfiksavo prie sienos Baltarusijos pareigūnų atvežtus migrantus, pamatę pasieniečius jie nusimovė batus (11)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) penktadienį pasidalijo gruodžio 1 dieną stebėjimo...