Šioje kovoje – ne tik verslo gigantai: keistis priversti ir smulkieji

Pramonės milžinai, įskaitant „Apple Inc.“, „Microsoft Corp.“ ir „Unilever NV“, jau įsipareigojo sumažinti anglies dvideginio emisijas savo tiekimo grandinėse, sudarytose iš mažų ir vidutinio dydžio įmonių. Tokios įmonės sudaro daugiau kaip 90 proc. viso Europos verslo, o jose dirba beveik pusė visų europiečių darbuotojų. Jos dažnai neturi pakankamai išteklių, kad galėtų parengti sudėtingus klimato planus, tačiau dabar organizacijos pamažu pradeda siūlyti joms pagalbą.

„We Mean Business“, ne pelno organizacija, siekianti, kad didžiosios korporacijos įsipareigotų vykdyti veiksmus klimato kaitos neutralizavimui, neseniai pristatė „SME Climate Hub“ – platformą, skatinančią mažas ir vidutines įmones (MVĮ) iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį perpus ir siekti nulinių emisijų iki 2050 m. Iš pradžių bus siūlomi mokymai, o vėliau prisidės ir paslaugos, padedančios įmonėms apskaičiuoti ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Ši iniciatyva yra viena iš „Amazon.com Inc.“ 2 milijardų dolerių „Climate Pledge“ naudos gavėjų: liepos mėnesį „Climate Pledge“ paskelbė „We Mean Business“ savo partnere.

„Šios įmonės gali įsidiegti naujoves ir naujus verslo modelius kur kas greičiau nei didžiosios kompanijos, todėl neturėtume nuvertinti jų galios, – pažymėjo Maria Mendiluce, „We Mean Business“ generalinė direktorė. – Tačiau reikia realistiškai įvertinti dabartinį kontekstą ir ekonominę situaciją.“

Mažosios įmonės – vienos labiausiai nukentėjusių nuo koronaviruso karantino, ir daugelis vyriausybių savo stimulų paketuose skyrė pinigų būtent joms. Europos Komisija taip pat tikisi, kad ekonominiam atsigavimui skirtos lėšos galės padėti dvejopai: ne tik atgaivinti ekonomiką, bet ir padėti pasiekti tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 proc., palyginus su dešimtojo dešimtmečio lygiu.

© DELFI (A.Sarcevičiaus nuotr.)

Europos Sąjunga nori, kad MVĮ turėtų tiesioginę prieigą prie finansavimo priemonių, įskaitant 650 milijardų eurų „InvestEU“ programą ir pinigus, skirtus paskatinti verslą imtis pastatų atnaujinimo, kuris padidintų energijos suvartojimo efektyvumą, praėjusią savaitę teigė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Fransas Timmermansas.

„Prieš penkerius metus nebūčiau ir pagalvojęs, jog galėsime sumažinti slenkstį tiek, kad net MVĮ galėtų pasinaudoti šiuo kapitalo fondu, ir tai pasirodė nepaprastai sėkminga“, – sakė F. Timmermansas. Pavyzdžiui, „jei turite MVĮ, kuri pradeda specializuotis renovacijose, tada ta MVĮ gali gauti prieigą prie finansavimo – turėsime labai tvirtą sistemą“, pasakojo jis.

Tiekėjai visame pasaulyje patiria vis didesnį spaudimą neatsilikti nuo savo klientų klimato planų. „Apple“ tikslas iki 2030 m. atsisakyti anglies dvideginio emisijų paskatino tiekėjus Taivane įrengti saulės baterijas ir pirkti energiją iš jūros vėjo jėgainių. Šiai dienai 71 iš kelių šimtų „Apple“ tiekėjų įsipareigojo naudoti tik atsinaujinančią energiją.

Liepos mėnesį, kai vištienos restoranų tinklas „Nando’s“ pristatė savo klimato planą, jis aptarė tikslus su Jungtinės Karalystės vištienos tiekėju „Avara Foods Ltd.“. „Avara“ šiuo metu dirba su „Carbon Intelligence“, konsultacine įmone, kuri padėjo ir „Nando’s“: svarstoma, kaip būtų galima sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iš įmonės gaminamų vištų pašarų, trąšų ir plastiko. Nors „Avara“, turinti apie 7000 darbuotojų, nėra MVĮ, jos sutikimas bendradarbiauti yra ženklas, kad pastangos sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį pasiteisina.

„Science Based Targets“ iniciatyva – paprastai laikoma auksiniu standartu nustatant klimato tikslus – balandžio mėnesį pristatė supaprastintą modelį, skirtą MVĮ. Šis metodas nereikalauja, kad bendrovės nusistatytų tikslus, kaip sumažinti taršą savo tiekimo grandinėse ir savo klientų įmonėse (tokius įsipareigojimus „SBTi“ rekomenduoja didesnėms kompanijoms, turinčioms daugiau išteklių). Vis dėlto jų yra prašoma išmatuoti savo pačių paliekamą anglies pėdsaką ir įsipareigoti jį sumažinti.

© Orijus Gasanovas

Vienas populiaresnių būdų tai padaryti – pirkti kompensacijas, kurių kaina siekia vos kelis dolerius už metrinę anglies dioksido toną. „Leaders for Climate Action“, ne pelno organizacija, kuri pradėjo nuo bazės Berlyno technologijų bendruomenėje ir sparčiai plečiasi visoje Europoje, teigia, kad jau pagelbėjo daugiau nei 500 įmonių kompensuoti 270 000 tonų anglies dvideginio – įskaitant pirmaujančią Ispanijos pavėžėjimo kompaniją „Cabify“ ir Prancūzijos automobilių dalijimosi firmą „Blabla Car“. „Climate Neutral“, panaši JAV platforma, pranešė sertifikavusi 130 bendrovių, kurios nuo 2019 m. kovo iki šių metų balandžio kompensavo 200 000 tonų anglies dioksido.

Tokios priemonės paprastai finansuoja miškų atkūrimą besivystančiose šalyse, tačiau tvarumo ekspertai teigia, kad dauguma šių kompensacijų yra savireguliuojamos ir nedaro to, ką žada – pašalinti iš oro anglies dioksidą ir saugoti jį kelis dešimtmečius. MVĮ išmetamųjų teršalų apskaičiavimo ir mažinimo metodai Europoje nebuvo standartizuoti, o padaugėjus žaliųjų etikečių ir įvairių sertifikatų kyla pavojus, kad tvirti pasižadėjimai susimaišys su piktnaudžiavimu.

Vis dėlto naujosios iniciatyvos rodo, kad sektorius pradeda iš rimtųjų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Kai kuriais atvejais pirmas žingsnis – tiesiog padidinti informuotumą.

Londone įsikūrusi rizikos kapitalo firma „Northzone“ pasirašė susitarimą šių metų pradžioje. Organizacija pirmiausia paprašė firmos vadovų apskaičiuoti ir kompensuoti savo asmenines anglies dvideginio emisijas, kad galėtų geriau suprasti, kaip vyksta šis procesas. Tada ji padėjo jiems įdiegti tuos pačius metodus visoje kompanijoje. Kaip ir kiti iniciatyvos nariai, „Northzone“ per pirmuosius metus nuo sutarties pasirašymo turės eliminuoti 20 proc. savo išmetamųjų teršalų.

„Northzone“ partneris Michielas Kottingas šią patirtį apibūdino kaip įgalinančią. „Jau pats matavimas sukuria impulsą, – teigė jis. – Pajunti, kad net ir būdamas mažas gali kažką nuveikti.“