Kim Jong Uną, atvykusį apžiūrėti „karinio žvalgybinio palydovo Nr. 1, kuris yra paruoštas pakrovimui“, lydėjo jo mažametė dukra, trečiadienį pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). Įrenginys skirtas stebėti JAV pajėgas ir jų sąjungininkus Azijoje.

Lyderis pabrėžė, kad žvalgybinis palydovas yra būtinas, nes „JAV imperialistai ir Pietų Korėjos piktavalės marionetės eskaluoja savo konfrontacinius veiksmus prieš KLDR“, pranešė KCNA, įvardydama Šiaurės Korėją jos oficialiu pavadinimu ir vengdama oficialios aliuzijos į pietinę kaimynę.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos draudžia Šiaurės Korėjai vykdyti balistinių raketų bandymus, bet Pchenjanas jau seniai teigia turįs teisę vykdyti civilinę kosmoso programą, skirtą palydovams paleisti. Jungtinės Valstijos ir jos partnerės įspėja, kad pagal Šiaurės Korėjos kosminę programą sukurtos technologijos gali būti panaudotos balistinėms raketoms tobulinti.

Nors galimo paleidimo data nenurodyta, Šiaurės Korėja gali siekti pralenkti Pietų Korėją prieš gegužės 24 dieną numatytą savos gamybos kosminės raketos „Nuri“, skirtos palydovams iškelti į orbitą, paleidimą.

Viešas Kim Jong Uno pasirodymas palydovų centre buvo pirmasis per 28 dienas, pranešė specializuota tarnyba „NK News“. Jis po pertraukos pasirodė viešumoje prieš penktadienį Japonijos mieste Hirosimoje susirenkant Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupės vadovams aptarti klausimų, tarp jų ir Pchenjano keliamas grėsmes saugumui.

Naujausi komerciniai palydoviniai vaizdai iš Šiaurės Korėjos Sohae palydovų paleidimo stoties rodo, kad keliuose svarbiausiuose objektuose sparčiai vykdomi statybos darbai ir greičiausiai statoma nauja paleidimo aikštelė, pranešė interneto svetainė „38 North“.

Kim Jong Unas su dukra lankosi žvalgybinio palydovo gamykloje

Šiaurės Korėja pastarąjį kartą kosminę raketą paleido 2016 metų vasarį, kai teigė į orbitą iškėlusi Žemės stebėjimo palydovą. Slapto režimo stebėtojai mano, kad palydovas taip ir nepasiekė orbitos.

Per daugelį metų Pchenjano kosminės programos svarba sumažėjo, nes valstybė pastebimai sustiprino savo gebėjimą kurti tarpžemynines balistines raketas, galinčias nešti branduolines kovines galvutes, kurios būtų pajėgios smogti JAV.

„Anksčiau Šiaurės Korėjos bandymus paleisti raketas į kosminę erdvę vertinome kaip užmaskuotus tarpžemyninių balistinių raketų (angl. Intercontinental Ballistic Missiles – ICBM) bandymus, – dabar taip nebėra, nes jie dažnai išbando ICBM klasės raketas“, – teigė ne pelno organizacijos „James Martin Center for Nonproliferation Studies“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Davidas Schmerleris.

„Nuo paskutinio savo bandymo paleisti raketą į kosmosą jie pasiekė nemažos pažangos. Naujoji kosminė raketa-nešėja inkorporuos iki šiol sukauptus pasiekimus, todėl būtų logiška tikėtis, kad naujoji sistema bus pažangesnė“, – pažymėjo jis.

Vis dėlto palydovo paleidimas padidintų susirūpinimą dėl saugumo, pastaruoju metu išaugusį iki daugelį metų nematyto lygio, Kim Jong Unui išbandant naujus branduoliniams smūgiams skirtus ginklus. Tarp jų – balandžio mėnesį pirmą kartą paleista kietojo kuro tarpžemyninė balistinė raketa (ICBM), kurią galima greitai nukreipti į Jungtines Valstijas, ir naujos raketų sistemos, skirtos smogti Pietų Korėjoje ir Japonijoje dislokuotiems JAV kariams.