Vyriausybę palaikantys Saudo Arabijos gyventojai per tviterį aktyviai ragina boikotuoti turkiškus produktus. Vieni iš ryškiausių taikinių yra turkų bendrovės „Pinar Sut Mamulleri Sanayii AS“ ir „Ulker Biskuvi Sanayi AS“, kurios turi dvi gamyklas Saudo Arabijoje ir yra pirmaujančios sausainių rinkoje.
„Tikslas nėra sugriauti ekonomiką, - sakė vyriausybę palaikantis tviterio vartotojas Naifco, kuris inicijavo kampaniją ir sulaukė per 500 000 sekėjų tviteryje. – Mes tik išreiškiame savo pyktį civilizuotu būdu“.
Pavojus iškilo abiejų šalių santykiams, tai yra 4,8 mlrd. JAV dolerių abipusės prekybai, pagrindinei eksporto rinkai, nuo kurios priklausoma dalis Turkijos įmonių-sunkiasvorių, taip pat itin svarbioms pajamoms, kurias Turkijoje palieka dosniai pinigus švaistantys turistai iš Saudo Arabijos, - pastaruosius nuo kelionių į Turkiją gali atgrasinti tolesnės šalies pastangos demaskuoti Saudo Arabijos vaidmenį žurnalisto, bendradarbiavusio su JAV laikraščiu „The Washington Post“, nužudymo istorijoje.
Ekonominių ryšių, kaip savotiško ginklo, panaudojimas nėra beprecedentis šalyje, kurioje valdo Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas Bin Salmanas; kronprincas yra linkęs demonstruoti savo finansinę jėgą griebdamasis baudžiamųjų priemonių, kaip rodo neseniai kilę ginčai su Kanada bei Vokietija.
Liros krizė
Turkijai toks „santykių aiškinimasis“ būtų kaip niekad ne tinkamu laiku; šalies ekonomiką jau gerokai išdrebino valiutos krizė, pakursčiusi infliacijos augimą ir sukėlusi recesijos rizikų. Ekonominiai sunkumai galbūt pasireikš ne iš karto, tačiau padariniai nekilnojamojo turto rinkoje jau akivaizdūs. Saudo Arabijos gyventojai pernai buvo vieni iš aktyviausiai Turkijos nuosavybę perkančių užsienio pirkėjų. Tuo tarpu šių metų spalį jų pirkimai smuko 37 proc., rodo oficialūs duomenys.
Netikrumas ir nuogąstavimai gali atsiliepti ir akcijų rinkai, „jeigu įtampa dar labiau sustiprės, o Saudo Arabija tam suteiks daug reikšmės“, pažymėjo Turkijos kapitalo rinkos bendrovės „Oyak Yatirim“ viceprezidentė Melis Pocar. „Ulker“ ir „Pinar“, kurioms Saudo Arabija yra didžiausia eksporto rinka, patirtų didžiausių nuostolių, sakė ji.
„Pinar“ patikino „stebinti įvykius“, tačiau išsamesnių komentarų atsisakė. „Yildiz Holding“, pagrindinė „Ulker“ bendrovė, apskritai atsisakė komentuoti pranešimus.
Grėsmė prekybai
Susidariusi aklavietė kelia didelį susirūpinimą, kad įtampa tarp dviejų didžiausių Artimųjų Rytų ekonomikų gali tik didėti. Viešoje pasaulinėje erdvėje Saudo Arabijos vyriausybė renkasi taikingesnį toną, iki šiol pliūpsnių aršiausios kritikos Turkijai sulaukta socialinėje ir tradicinėje medijose.
Ir nors Ankaros valdžia ir toliau tyli, dauguma turkų lieja savo pyktį Saudo Arabijai „eksisozluk.com“, vienoje didžiausių šalies internetinių platformų; dalis iš jų ragina boikotuoti hadžą, kasmetinę musulmonų piligrimų kelionę į islame šventą Meką.
Tuo tarpu Saudo Arabijos tviteryje vartotojai raginami įtraukti turkų bendroves į juodus sąrašus. Per kitas kampanijas, pradėtas socialinėje žiniasklaidoje dar spalį, šimtai tūkstančių išlaidauti mėgstančių Saudo Arabijos turistų buvo raginami boikotuoti Turkiją. Saudo Arabijos turistai išleidžia 1200 JAV dolerių vienam žmogui Turkijoje, pralenkdami pagal šį rodiklį vokiečius ir rusus, gegužę kalbėjusį „MasterCard Turkey“ generalinį direktorių Yigitą Caglayaną cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Remiantis žinučių, kuriomis raginama boikotuoti, analize, daugiausia boikoto idėjų nuskambėjo provyriausybinėse paskyrose, skelbia Kataro, Saudo Arabijos konkurentės, universiteto „Hamad bin Khalifa“ profesorius Marcas Owenas Jones‘as, tiriantis Artimųjų Rytų valstybinę propagandą socialinėje žiniasklaidoje. „Tokios idėjos palaikomos vyriausybės, kiek tiesiogiai, kiek netiesiogiai“, - sakė jis.
