Antradienį publikuotu tyrimu siekiama padėti vadovams suprasti subtilius, bet itin galingus mechanizmus, apsunkinančius darbą. Pavyzdžiui, 85 proc. respondentų teigia pernai pajutę sustiprėjusį nerimą. Du trečdaliai prisipažino dirbantys daugiau valandų.
„Yra daug įvairių, mūsų akimis, netinkamo elgesio išraiškų“ iš darbdavių pusės, sakė Carolina Sinders, agentūros „Convocation Design and Research“ mokslinė bendradarbė, viena iš pranešimo, kurį publikavo įtrauktį į technologijų pramonę ginanti organizacija „Project Include“, autorių. „Kai kurie dalykai formaliai nelaužo taisyklių, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia fiksuoti“, – sakė C.Sinders.
Vienas iš tyrimo tikslų, pasak C. Sinders, įvertinti, ar darbuotojai sulaukia paramos laikotarpiu, kai jaučiama politinė suirutė, finansinis netikrumas, vyksta protestai prieš rasizmą, fiksuojami šimtai tūkstančių mirčių.
„Ar žmonės jaučia turintys galimybę pasinaudoti ištekliais, būtinais psichikos sveikatos priežiūrai? Ar jiems leidžiama padaryti pertrauką, atsikvėpti?“ – klausė ji. – Atsakymas gana prieštaringas.“
Apklausoje galėjo dalyvauti bet kas, atsakymų į joje pateiktus klausimus sulaukta iš maždaug 3 000 žmonių. Dauguma iš jų dirba technologijų pramonėje, ir nemaža dalis jų prisistatė moterimis ar nedvinarės lyties asmenimis (nonbinary). Rezultatai parodė, kad pandemijos sukeltas spaudimas darbo vietoje neproporcingai užgulė tuos darbuotojus, kurie ir iki tol jautėsi atsidūrę technologijų pramonės paraštėse.
Vienas iš dešimties respondentų prisipažino patiriantis didesnį priekabiavimą dėl rasės ar etninės kilmės. Ketvirtadalis žmonių teigė jaučiantys didesnį priekabiavimą lyties pagrindu nei iki pandemijos (98 proc. iš jų – moterys). O 23 proc. darbuotojų, vyresnių nei 50-ies metų, jautė padidėjusį priekabiavimą ar priešiškumą dėl savo amžiaus.
Be įprasto darbo biure ir asmeninių susitikimų ritmo, pasikeitė ir priekabiavimo metodai, nustatė tyrimas. Priekabiautojai dabar dažniau savo aukas atakuoja per pokalbių svetaines, elektroninį paštą ar vaizdo susitikimus – daugiau nei 40 proc. respondentų prisipažino patyrę priekabiavimą būtent per tokias priemones. Mažesnė dalis žmonių, maždaug ketvirtadalis, susidūrė su priekabiavimu per kitas darbo priemones. Dažniausiai priekabiauta mažiau viešoje internetinėje ar skaitmeninėje erdvėje.
Nemaža dalis darbdavių nesugeba pritaikyti savo politikos prie unikalių nuotolinio darbo aplinkybių arba bando išsiaiškinti, kaip derėtų tinkamai komunikuoti. Ellen Pao, „Project Iniclude“ įkūrėja ir tyrimo autorė, teigė, kad mokytojai yra mokomi, kaip rengti pamokas nuotoliniu būdu, tačiau tik nedaugelis įmonių moko savo vadovus, kaip prisitaikyti prie naujų problemų, tokių kaip Zoom'o nuovargis (angl. zoom fatigue), ir darbo valandų ribos.
„Nemažai technologijų įmonių vadovų apskritai nebuvo mokomi gerai vadovauti, o kai prisideda perėjimo prie internetinio formato sunkumai, komunikavimas tampa dar didesniu iššūkiu, ir nėra jokių naujų taisyklių ar metodų, aiškinančių, kaip elgtis, – sakė E. Pao. – Lūkesčiai migloti.“
Be visų minėtų pokyčių, 35 proc. respondentų nepasitiki savo įmonėmis, abejodamos, ar šios sąžiningai imtųsi spręsti kilusių keblumų, parodė tyrimas, dėl to jie mažiau linkę pranešti apie priekabiavimus ar kitas problemas.
Tyrimo autorės C. Sinders nuomone, visos šios problemos yra tarpusavyje susijusios. „Netinkamai valdomas procesas prisideda prie toksiškos darbuotojų savijautos ir priekabiavimo darbo vietoje, kaip ir prie to, kad negerbiamos žmonių darbo laiko ribos, – sakė ji. – Fiziniame biure kartais galima pasislėpti. Internetinėje erdvėje yra kitaip.“
