Dujos iš vamzdynų burbuliuoja nuo šios savaitės pradžios, o Danija skaičiuoja, kad jungtys iki sekmadienio turėtų likti tuščios. Keletas vyriausybių šiuos veiksmus pavadino „tyčiniais“ ir „sabotažiniais“, o Suomija trečiadienį pažymėjo, kad tik valstybės veikėjas galėtų atlikti tokio masto veiksmus.
Incidentas paskatino visoje Europoje sustiprinti energetikos infrastruktūros saugumą, o kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, rodo pirštu į Rusiją, kuri pradėjo karą Ukrainoje ir apribojo dujų srautus į Europą.
Norvegija dabar yra didžiausia Europos dujų eksportuotoja, o pagrindinės norvegų energetikos kompanijos trečiadienį pranešė, kad stiprina atviroje jūroje esančio savo turto saugumą.
„Nord Stream“ dujotiekiai yra išvedžioti tarptautiniuose vandenyse – nusidriekę Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją. Du nuotėkiai užfiksuoti Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, dar du – Danijos ekonominėje zonoje, pranešė Švedijos naujienų agentūra TT. Pasak pakrančių apsaugos tarnybos, dviejų burbuliuojančių telkinių, susidariusių virš nuotėkių Švedijos ekonominėje zonoje, skersmuo siekia atitinkamai 900 metrų ir apie 180 metrų.
Šiuo metu dujotiekiai nebuvo eksploatuojami, tačiau bet kokios viltys, kad Kremlius kuriuo nors metu galėtų atsukti čiaupus, galutinai žlugo. Įvykius tiria Danijos ir Švedijos policija.
Rusija jau kelis mėnesius riboja energijos tiekimą Europai, žaisdama katę ir pelę ir bandydama daryti kuo didesnį spaudimą Ukrainos sąjungininkėms. Europa į Rusijos veiksmus atsakė pilnai pripildydama dujų saugyklas ir mėgindama ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.
Kol kas panašu, jog tų pastangų pakaks, kad Europa išgyventų šią žiemą, tačiau kyla klausimų dėl ateinančios. Prieš karą blokas iš Rusijos gaudavo apie 40 proc. savo sunaudojamų dujų, o dabar šis skaičius siekia vos 9 proc.
