Prancūzijos Pasteuro instituto ir Laoso universiteto mokslininkai tarp šimtų pasagnosinių šikšnosparnių ieškojo virusų, panašių į tą, kuris sukelia „Covid“. Jie rado tris, turinčius labai panašius receptoriaus surišimo domenus – koronaviruso smaigalio baltymo dalį, prisijungiančią prie žmogaus ACE-2 (fermento, kurį ji užpuola, kad sukeltų infekciją).
Išvada, neseniai paskelbta pasirodžiusiame straipsnyje, kurį svarstoma publikuoti žurnale „Nature“, atskleidžia, kad virusai, glaudžiai susiję su SARS-CoV-2, egzistuoja gamtoje – tarp kelių pasagnosinių šikšnosparnių rūšių. Tyrimas patvirtina hipotezę, kad pandemija prasidėjo išplitus šikšnosparnių nešiojamam virusui.
Tyrime teigiama, kad Kinijos pietuose ir Pietryčių Azijoje – vietovėse, kuriose veisiasi daug Rhinolophus genties šikšnosparnių, – kasdien gali kilti apie 1000 panašių infekcijų.
Trys Laose aptikti virusai, pavadinti BANAL-52, BANAL-103 ir BANAL-236, yra „artimiausi mums žinomi SARS-CoV-2 protėviai“, teigia Paryžiaus Pasteuro instituto patogenų tyrimo vadovas Marcas Eloitas.
„Šie virusai galėjo prisidėti prie SARS-CoV-2 kilmės ir iš principo gali kelti tiesioginio perdavimo žmonėms riziką ateityje“, – sakė jis.
Trijų Laoso koronavirusų receptorių surišimo domenai yra artimesni SARS-CoV-2, nei RaTG13 viruso, nustatyto Rhinopholus affinis šikšnosparniuose iš Modžiango kasyklų Junanio provincijoje, kuris buvo laikomas artimiausiu pandemijos padermės atitikmeniu. Remiantis tyrimu, BANAL-236 virusas turi beveik identišką receptoriaus surišimo domeną, kaip ir pandemiją sukėlęs virusas.
„SARS-CoV-2 receptoriaus surišimo domenas iš pradžių atrodė neįprastas, nes buvo labai nedaug virusų, su kuriais buvo galima jį palyginti“, – sakė Edwardas Holmsas, Sidnėjaus universiteto evoliucijos biologas, nedalyvavęs tyrime.
Protėvių atsekimas
„Dabar, kai iš gamtos imame daugiau mėginių, pradedame atrasti glaudžiai susijusius genų sekos fragmentus, – el. laiške rašė E. Holmsas. – Paėmus dar daugiau mėginių, bus atskleisti viso SARS-CoV-2 genomo natūralūs protėviai.“
Nė vienas iš Laose izoliuotų šikšnosparnių virusų smaigalyje neturi vadinamosios furino skilimo vietos, palengvinančios ląstelių patekimą. Tai SARS-CoV-2 viruso bruožas, paskatinęs kai kuriuos mokslininkus iškelti teoriją, kad jis buvo sukurtas laboratorijoje.
Įrodymų, patvirtinančių nutekėjimo iš laboratorijos teoriją, iki šiol nerasta. Praėjusį mėnesį JAV žvalgyba atmetė galimybę, kad SARS-CoV-2 buvo sukurtas Kinijoje kaip biologinis ginklas, tačiau nebuvo pasiektas bendras sutarimas dėl jo kilmės.
Pasak tyrimo autorių, furino skilimo vietos nebuvimą galima paaiškinti nepakankamais šikšnosparnių mėginiais, arba jos atsiradimu perdavimo grandinėse kito virusą pernešusio gyvūno organizme, arba cirkuliacija žmogaus organizme ankstyvosiose ligos protrūkio stadijose, kai virusas sukėlė nedaug simptomų.
„Mūsų rezultatai rodo, kad yra ir daugiau šikšnosparnių sarbekovirusų, kurie, regis, turi tokį patį potencialą užkrėsti žmones, kaip ir ankstyvosios SARS-CoV-2 padermės“, – rašo autoriai.
Guano rinkėjai
Žmonėms, praleidžiantiems daug laiko urvuose ar netoli jų, pavyzdžiui, guano rinkėjams, kyla ypatinga rizika pasigauti virusą. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima įvertinti, ar kontaktą su šikšnosparniais turėję žmonės buvo užkrėsti vienu iš šių virusų ir ar jie turi antikūnų, galinčių apsaugoti nuo tolesnių SARS-CoV-2 infekcijų.
„Šis tyrimas tikrai įdomus ir mums reikia daugiau panašių į jį“, – el. laiške rašė Maria Van Kerkhove, Pasaulio sveikatos organizacijos techninė COVID-19 vadovė.
Mokslininkai ištyrė 645 šikšnosparnius, atstovaujančius 46 rūšims ir sugautus keturiose vietovėse – Vientiane provincijos Fueng ir Meth rajonuose bei Oudomxay provincijos Namor ir Xay rajonuose – nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. sausio mėnesio.
Šikšnosparniai gyvena Indokinijos pusiasalyje klinčių karstinėje teritorijoje, būdingoje Kinijai, Laosui ir Vietnamui.
Straipsnyje pabrėžiama į SARS-CoV-2 panašių virusų įvairovė, aptinkama Pietryčių Azijos šikšnosparniuose, teigia E. Holmsas.
„Nuolatinis mėginių ėmimas – vienintelis būdas suprasti šio viruso kilmę, todėl svarbu, kad visoje Kinijoje būtų imama kuo daugiau mėginių, nes ji išlieka labiausiai tikėtina kilmės vieta, – sako jis. – Tyrime pabrėžiama, kad šikšnosparnių koronavirusai, galintys užkrėsti žmones, egzistuoja gamtoje ir gali pasirodyti bet kuriuo metu. Tai akivaizdi rizika ateičiai.“
