Šimtai demonstrantų, priklausančių Patriotiškų europiečių, kovojančių prieš Vakarų islamizaciją, grupuotei, kitaip dar vadinamai „Pegida“, susirinko šiame istoriniame mieste, kad pademonstruotų savo pasipiktinimą A. Merkel ir jos sprendimu nuo 2015-ųjų priimti daugiau nei milijoną pabėgėlių.
Vienas metė butelį į žurnalistą, kitas pademonstravo nacistinį pasveikinimą, o trečias paneigė Holokaustą – Vokietijoje tai laikoma nusikalstama veika. Užrašas ant plakato su A. Merkel atvaizdu skelbė: „Sveiki, teroristai“.
Nepaisant beveik dešimtmetį trunkančio pastovaus ekonomikos augimo, didėja savotiškas nuovargis nuo A. Merkel ir valdančiųjų partijų, ypač buvusiuose komunistiniuose Rytuose, išgyvenusiuose socialinių ir ekonominių pokyčių dešimtmečius.
Į regioną, kuriame praėjusiais metais vyko didžiuliai kraštutinių dešiniųjų protestai, dabar ir vėl atkreipiamas dėmesys, mat trijose žemėse rinkėjai šį rudenį eis prie balsadėžių. Dviejose iš jų – Saksonijoje ir Brandenburge – A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga ir jų mažesnieji partneriai socialdemokratai pirmą kartą po Vokietijos susijungimo gali pralaimėti išsišokėlei partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Tai galėtų ne tik sugriauti trapią koaliciją, bet ir apversti visą politinį vaizdą, kuriame nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos dominavo dvi partijos.
„Tai prastas ženklas tradicinėms partijoms. Sistema bus supurtyta“, – aiškina Europos tarptautinių santykių tarybos Berlyno skyriaus vadovas Josefas Janningas.
A. Merkel koalicija jau kabo ant plauko: daugelis socialdemokratų sako, kad jiems reikia trauktis iš vyriausybės ir grįžti prie savo šaknų, kad sustabdytų rinkėjų paramos nuosmukį, atsispindintį visuomenės nuomonės apklausose. Koalicijoje nesutarimų kyla kasdien, nesvarbu, ar jie yra dėl gynybos klausimų, ar dėl klimato kaitos, o prastas pasirodymas Rytuose galėtu tapti lemiamu spyriu socialdemokratams šokti iš vyriausybės laivo.
Pasiektas dugnas
A. Merkel ir jos Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) taip pat patyrė didžiulių pralaimėjimų buvusiuose Rytuose, kur užaugo ir pati fizikos mokslų daktarė A. Merkel, o dabar dešinioji AfD partija atrado palankią dirvą skleisti savo ideologiją, kuri daugeliu atžvilgių sutampa su „Pegida“ ideologija.
Martinas Modschiedleris, CDU priklausantis parlamentaras, siekiantis perrinkimo Saksonijos žemės parlamente, teigia, kad A. Merkel pasitikęs prieš imigraciją nukreiptas įniršis tarsi užveria tris dešimtmečius po Vokietijos Demokratinės Respublikos žlugimo besitęsusį poslinkio pojūtį. Jo manymu, tai panašu į septintojo dešimtmečio pabaigoje Vakarus apėmusias socialines konvulsijas.
Politikas teigia, kad didelė nusivylimo dalis nukreipta į politinės sistemos valdytoją – A. Merkel.
„Juntami šiokie tokie neramumai, žmonės sako: „Mes jau nebenorime ponios Merkel“. Mums gerai sekasi, mes turime viską, tačiau dėl kažkokios priežasties žmonės baiminasi, kad tokia situacija gali pasikeisti“, – biure, kurio langai žvelgia į Elbės upę, kalbėjo 52-ejų M. Modschiedleris.
Tokiais nusiskundimais pasinaudojo „Alternatyva Vokietijai“, susikūrusi 2013-aisiais kaip prieš eurą kovojanti partija, tačiau antrąjį kvėpavimą įgavusi per pabėgėlių krizę. Saksonijoje AfD žengia koja kojon su CDU – abi partijas palaiko 26 procentai rinkėjų, kaip rodo liepos 2-ąją atlikta „Infratest poll“ apklausa.
Brandenburge naujausia „Insa“ rinkėjų apklausa parodė, kad pirmauja AfD ir socialdemokratai – abi partijos palaiko po 19 procentų rinkėjų, o joms ant kulnų mina žalieji, CDU ir antikapitalistinė kairiųjų partija.
Nors „Alternatyva Vokietijai“ gali nerasti koalicijos partnerių, su kuriais valdytų, jos pademonstruota stiprybė apsunkintų koalicijos būrimą ir atspindėtų įsišaknijusį nusivylimą.
Protesto balsai
„Balsavimas už AfD – daugiausia protesto išraiška“, – sėdėdama Dresdeno kavinėje, aiškina mokytoja Heidi Schubert.
„Kai įsiklausai į tai, ką jie sako, gali pastebėti, jog daug kalbama apie „tuos, kurie sėdi viršuje“, – teigia moteris, turėdama omenyje tai, kaip AfD rėmėjai suvokia politinį elitą.
Nors daugeliui Rytų rinkėjų A. Merkel yra nepakankamai konservatyvi, daugumai Vakarų rinkėjų ji kaip tik yra nepakankamai progresyvi, ypač kalbant apie aplinkosaugos klausimus. Po ilgus mėnesius trunkančių moksleivių protestų, kuriuose reikalaujama aktyvesnio vyriausybės veikimo mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, naudos sulaukė žalieji.
Visoje šalyje socialdemokratus ir CDU kartu paėmus palaiko maždaug 40 procentų rinkėjų – tai 26 procentiniais punktais mažiau nei prieš šešerius metus. O žaliesiems ir AfD pavyko daugiau nei dvigubai praplėsti rėmėjų ratą – atitinkamai iki 24 ir 12 procentų, rodo apklausos.
Saksonijoje A. Merkel stengėsi pakreipti šią tendenciją kita linkme – tą ji darė tiesdama tiltus ir skatindama pasitikėjimą. Prie Lenkijos sienos esančiame Giorlico mieste „Siemens AG“ turbinų gamykloje ji darbuotojams sakė paskatinamąją kalbą. Šią gamyklą ji gyrė kaip atgimimo ir inovacijų simbolį, mat 2017-aisiais iškilo pavojus, kad gamykla gali būti uždaryta.
Liepos 15-ąją Dresdene A. Merkel taip pat siekė skleisti taiką ir tarpusavio supratimą, moterims verslininkėms duodama patarimų, kaip dorotis su pokyčiais, pasakojo apie kompromiso būtinybę, o lauke tuo metu protestavo dešinieji radikalai.
Nepasitikėjimas tradicinių partijų politikais regione įsišaknijęs giliai. A. Merkel įpėdinė Annegret Kramp-Karrenbauer, praėjusiais metais išrinkta Krikščionių demokratų sąjungos vadove, o visai neseniai – Vokietijos gynybos ministre, jau dabar yra atsidūrusi visiškai nepalankioje situacijoje, tvirtina jos partijos kolega M. Modschiedleris.
„Į ją iš tiesų nežiūrima kaip į gerą variantą“, – neabejoja politikas.
