Tikimybė, jog Italija pasieks savo iš pat pradžių užsibrėžtą tikslinį 2019 metų deficito rodiklį – jau padidintą iki 2,4 procento, – visada atrodė nereali. Bet šalies ekonomikai grimztant į recesiją, šis naujesnis rodiklis taip pat atrodo sunkiai pasiekiamas. Neatitikimas gali būti pernelyg didelis, kad Europos Komisija (EK) numotų į jį ranka.
Ir ne tik metinis deficitas krypsta netinkama linkme; bendrasis valstybės skolos ir BVP santykis (šiuo metu siekiantis 130 proc.) gali taip pat dar labiau padidėti. Jau dabar šis Italijos rodiklis yra prasčiausias visoje euro zonoje, po Graikijos, ir bet koks pablogėjimas sukels rimtą Briuselio nepasitenkinimą. Valstybė yra didžiausia regiono skolininkė, jos skola viršija 1,6 trln. eurų (1,8 trln. JAV dolerių). Ji iš tiesų yra per didelė, kad žlugtų.
Italijos pramonės užsakymų apimtys kovą sumažėjo 2,7 proc., ir beveik nėra ženklų, rodančių, kad šiame sektoriuje galimas atsigavimas. Šalies vyriausybė sumažino šių metų augimo prognozę iki vos 0,2 proc,. beveik iki lygio, kurį prognozuoja daugelis nepriklausomų ekspertų. Ir netgi tokios prognozės atrodo pernelyg optimistiškos. Nieko keista, kad kai kurie Europos centrinio banko (ECB) pareigūnai kelia klausimą, ar ši euro zonos ekonomika sugebės atgaivinti augimą antrąjį šių metų pusmetį.
Italijos centrinio banko vyriausiojo ekonomisto teigimu, šalies 2020 m. biudžeto deficitas išaugs iki 3,4 proc., peržengdamas ES nustatytą ribą tuo atveju, jeigu nebus padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Vis dėlto, kai finansų ministras Giovannis Tria užsiminė apie grėsmingą Romos finansų padėtį, jis buvo greitai nutildytas šalies populistų lyderių. Toks neigimas, juntamas iš Lygos ir „Penkių žvaigždžių“ koalicijos, gali geruoju nesibaigti. Vyriausybei teks įtikinamai spręsti savo finansines problemas po Europos Parlamento rinkimų, kad išvengtų dar vieno skaudaus pralaimėjimo obligacijų rinkoje.
Rinkos jau dabar boikotuoja. Italijos 10-ies metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo beveik 25 baziniais punktais per pastarąją savaitę iki aukščiausio lygio nuo kovo pradžios. Tai daug didesnis prieaugis nei Vokietijos obligacijų pajamingumo padidėjimas (10 bazinių punktų).
Iš tikrųjų Italijos obligacijų pajamingumas toli gražu nepasiekia aukštumų, pasiektų praėjusiais metais, kilus politinei šalies krizei. Mes dar negrįžome į vadinamąją avarinę teritoriją. Vis dėlto investuotojai jau nusiteikia neišvengiamai kovai dėl biudžeto tarp Briuselio ir Romos, panašią į tą, kuri vyko praėjusių metų rudenį ir kuri paskatino šalies 10-eis metų trukmės obligacijų pajamingumą šoktelėti daugiau nei 3,5 procento.
Nors atrodo, kad nuo pernai rudens nutekėjo daug laiko, reitingų agentūra „Moody‘s Investors Service“ ketina peržiūrėti Italijos Baa3 skolinimosi reitingą šių metų rugsėjį. Jis jau dabar pasiekęs žemiausią investicinį lygį, ir jeigu reitingų agentūra jį sumažins iki vadinamojo „šlamšto“ lygio, padariniai gali būti katastrofiški. Daugelis obligacijų fondų gali atsisakyti investuoti į rizikingus skoliniu įsipareigojimus. O didėjant rizikoms, didėja tikimybė, kad jos gali plėstis.
