Lenkija yra Rusijos karo Ukrainoje pasienyje, – NATO pastangų padėti atremti Vladimiro Putino puolimą jungiamoji grandis. Kaip sraigtelis Europos Sąjungos tiekimo grandinėje, ši šalis taip pat atsidūrė platesnio masto Rytų–Vakarų įtampos, kurią pakurstė Jungtinių Valstijų ir Kinijos trintis, epicentre.
„Intel“ teigė, kad Lenkijoje jaučiasi „saugi“, iš dalies dėl šalies „strateginės“ padėties ES ir NATO rytiniame flange. Penktadienį Vroclavo mieste vykusiame ‚Intel“ renginyje ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis kalbėjo apie tai, kad užsienio investicijos „tuo pat metu padeda stiprinti saugumą“.
Bendrovės stengiasi sutrumpinti tiekimo linijas ir padidinti lokacijų skaičių, idant neatsidurtų netinkamoje prekybos karo pusėje. Tai nusveria susirūpinimą, kad karas Ukrainoje gali paaštrėti ir destabilizuoti kaimynines šalis, pavyzdžiui, Lenkiją.
„Intel“ prisijungė prie „Google“ patronuojančios bendrovės „Alphabet Inc.“ ir „Visa Inc.“, plečiančių veiklą šalyje.
Praėjus mažiau nei dviem savaitėms nuo karo pradžios 2022 metų vasarį, „Alphabet“ paskelbė apie 700 mln. JAV dolerių investiciją į biurų pastatą Varšuvoje. Naujasis 2500 darbuotojų centras yra didžiausias įmonės objektas, dirbantis su debesų technologijomis Europoje.
Gegužės mėnesį „Visa“ paskelbė apie planus įkurti pasaulinį technologijų ir produktų centrą, kuriame dirbs net 1500 darbuotojų.
„Lenkija yra labai svarbi Europos Sąjungai dėl savo strateginės lokacijos, – Vroclave kalbėjo „Intel“ generalinis administracijos direktorius Keyvanas Esfarjanis. – Aš nesijaudinu dėl to, kad viskas gali staiga imti ir sustoti.“
„Intel“ gamykla taptų baigiamoji visos ES tiekimo grandinės dalis ir leistų bendrovei patenkinti lustų paklausą. Lenkija taip pat pritraukė daugybę įmonių, siekiančių pasinaudoti beveik 300 000 kasmet universitetus baigusių absolventų galimybėmis ir steigti centrus bei paslaugų centrus, ypač technologijų ir finansų sektoriuose.
Vien paslaugų pramonėje užsienio bendrovės pernai 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje sukūrė 43 000 naujų darbo vietų, – 40 proc. daugiau nei 2021 metais, rodo lobistinės pramonės lobistų grupės ABSL duomenys. „Project44“, startuolis, padedantis klientams prižiūrėti savo tiekimo grandines, atidarė biurą Krokuvoje, apie 270 kilometrų nuo sienos su Ukraina.
Scottas Newmanas, „State Street Bank International“ Lenkijoje vadovas, teigė, kad sprendimai dėl centrų užsienyje steigimo pirmiausia buvo grindžiami sąnaudomis, kol dėl pandemijos padarinių neatsirado „koncentracijos rizikos“ sąvoka: per daug žmonių vienoje vietoje.
„Visoje pramonėje dedama daug pastangų, kad būtų pereita prie patogesnio „follow-the-sun“ („sek paskui saulę“) modelio, o tai, galima sakyti, suteikia daugiau augimo galimybių Lenkijoje ir Vidurio bei Rytų Europoje“, – kovo mėnesį Berlyne vykusiame verslo forume sakė S. Newmanas.
Per pastaruosius septynerius metus Lenkijos užsienio lokacijose teikiamų paslaugų pramonėje darbuotojų skaičius padvigubėjo, jame dabar dirba apie 450 000 žmonių. Šiuo metu ši pramonė sukuria apie 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ekonomistai Lenkijos prekybos balanso pagerėjimą siejo su pakilimu paslaugų sektoriuje, kuris buvo netikėtas ir birželio mėnesį padėjo zloto kursui euro atžvilgiu pakilti iki dvejų metų maksimumo. Per pastaruosius dvylika mėnesių šalyje užfiksuotas 3,5 mlrd. dolerių mėnesinis grynasis paslaugų sandorių perteklius, – vienu milijardu dolerių daugiau nei prieš metus, rodo centrinio banko duomenys.
Lenkijoje siūlomas didesnę perkamąją galią turintis darbo užmokestis, palyginti su Azijos centrais, tokia pat duomenų apsaugos tvarka kaip kitose ES šalyse ir lengvos sąlygos keliauti, teigė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik. Pasak jos, kaip ir visa ES, ši šalis yra ir JAV sąjungininkė, jei pasaulis įsiveltų į dviejų atskirų prekybos sferų „visi pralaimi“ scenarijų.
Pastarosiomis savaitėmis Varšuvos ir Vašingtono santykiai, nors ir sustiprinti karo Ukrainoje, yra įtempti, Lenkijai priėmus teisės aktus, leidžiančius valdančiajai partijai oficialiai paduoti į teismą opozicijos lyderį Donaldą Tuską prieš pat įtemptus rinkimus, vyksiančius spalio mėnesį.
Jungtinės Valstijos šiuo metu nagrinėja galimybę peržiūrėti įstatymą ir siekia, kad opozicijos pergalės atveju būtų užtikrintos vienodos politinės sąlygos ir taikus valdžios perdavimas, sakė JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezinskis. Tuo tarpu šalis išlieka svarbioje verslo ir geopolitikos kryžkelėje.
„Mes tai traktuojame kaip komercinio ir strateginio konteksto persidengimą“, – Vroclave vykusio „Intel“ renginio kuluaruose kalbėjo M. Brzezinskis.
„Fantastiška, kad nepaisant to fakto, jog Lenkija tiesiogine prasme yra karo zonos pakraštyje, ji ir toliau pritraukia dideles investicijas“, – sakė jis.
