Pigūs pinigai suteikė papildomą impulsą 800 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomikai, kuri nuo 2020 metų, kai sušvelninus pandeminius draudimus ėmė atsigauti, kas ketvirtį ūgteli daugiau nei šešiais procentais.
Nors šįmet infliacija ir toliau augo, per daugiau nei du dešimtmečius pasiekusi neregėtą lygį, bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, išaugo 7,4 proc., šiek tiek daugiau nei per ankstesnius tris mėnesius, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ apklaustų 18 ekonomistų vidutinės prognozės.
Duomenys parodo, kad BVP augimas pagal sezoniškumą ir darbo dienų skaičių paspartėjo iki 1,5 proc., skelbia atskira apklausa.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, prieš kitais metais vyksiančius rinkimus susidūręs su kompromisu tarp ekonomikos augimo ir infliacijos, gina ekonomikos modelį, pagal kurį pirmenybė teikiama eksportui, gamybai ir užimtumui kainų stabilumo ir valiutos sąskaita.
Ilgiausiai Turkiją valdantis lyderis – žemų palūkanų šalininkas – pasikliauja namų ūkių ir bendrovių atsparumu grumiantis su metine infliacija, kuri greičiausiai viršys 80 proc., liros kursui nukritus iki rekordinių žemumų.
