aA
Briuselio širdyje stovinčiame Art Deco stiliaus pastate iškiliausi Belgijos mokslininkai kiekvieną dieną susirenka aptarti šalies koronaviruso rodiklių. Skaičiai nedžiugina.
Kodėl Europos sostinėje mirčių nuo koronaviruso rodiklis – didžiausias pasaulyje
© Reuters / Scanpix

Nepaisant to, kad Belgijoje gyvena vos 11 milijonų žmonių, šalis užregistravo daugiau mirties nuo koronaviruso atvejų nei Kinija. Iš 100 000 gyventojų čia miršta maždaug 57, taigi mirštamumas vienam gyventojui yra didžiausias pasaulyje – beveik keturis kartus didesnis nei JAV.

Belgijos pareigūnų teigimu, tokių šiurpių skaičių priežastis – ne perpildytos ligoninės (net pačiame krizės įkarštyje 43 proc. intensyvios terapijos lovų stovėjo laisvos), bet biurokratinis griežtumas.

Skirtingai nei kitur, šioje šalyje, kur įsikūrusios svarbiausios Europos Sąjungos institucijos, mirtys slaugos namuose priskiriamos koronavirusui net tuo atveju, jei nebuvo patvirtintos infekcijos.

„Mes dažnai sulaukiame kritikos – „oi, jūsų dėka Belgija atrodo niūriai“ – tačiau mes manome, kad yra kaip tik priešingai, – teigia Stevenas Van Guchtas, Sciensano visuomenės sveikatos instituto virusinių ligų skyriaus vadovas, pokalbio metu išlaikydamas būtiną 1,5 metro atstumą. – Jei norite palyginti mūsų skaičius su daugybės kitų šalių, iš esmės turite padalyti juos pusiau.“


Aiškesnis vaizdas

Apie 95 proc. COVID-19 mirčių senyvų žmonių globos namuose nebuvo diagnozuota, tačiau Belgija nusprendė jas vis tiek registruoti, remdamasi simptomais ir tuo, su kuo tie žmonės bendravo. Tikslas – susidaryti aiškesnį ligos protrūkio vaizdą ir geriau identifikuoti karštuosius taškus.

Kiekvieno susitikimo pradžioje Karališkuosiuose rūmuose, esančiuose už kelių žingsnių nuo Europos Komisijos, Belgijos pareigūnai detalizuoja dienos statistiką prancūzų ir olandų kalbomis. Jie skiria ypatingą dėmesį tiems, kurie mirė ne ligoninėje – paprastai tai sudaro apie pusę visų mirčių.

Koronaviruso poveikis pažeidžiamiems globos namų gyventojams tampa vis didesne problema. Nors Europa žinojo, kad virusui atkeliavus iš Kinijos prireiks daugiau ventiliatorių ir intensyviosios terapijos pajėgumų, poveikis Europos slaugos namams buvo netikėtas, teigia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vyresnioji ekspertė Agoritsa Baka.

„Tai katastrofa, – sako ji. – Mes nesuvokėme, koks pražūtingas bus COVID-19, jei įsimes į šias populiacijas.“

Perteklinis mirštamumas

Vis dėlto ne visos Europos šalys poveikį matuoja vienodai, o tai reiškia, kad koronaviruso mirčių skaičius tikriausiai yra tūkstančiais didesnis nei oficialioji statistika – daugiau kaip 110 000.

Nenuoseklios praktikos pasekmės ypač akivaizdžios Prancūzijoje. Kai balandžio pradžioje šalis pirmą kartą pranešė duomenis iš kai kurių slaugos namų, mirusiųjų juose skaičius buvo beveik dvigubai didesnis, nei mirusiųjų ligoninėse.

Praėjusią savaitę Ispanijai teko pakoreguoti savo duomenis po to, kai Katalonija į savo statistiką ėmė įtraukti žmones, kurie turėjo simptomus, tačiau jų testas buvo neigiamas. Šią savaitę vietinis radijo transliuotojas pranešė, kad daugiau kaip 6800 pagyvenusių žmonių Ispanijos slaugos namuose mirė su simptomais, tačiau nebuvo įtraukti į oficialiąją statistiką.

Neįprastai mažam Vokietijos mirštamumui galėjo padėti tai, kad šalyje skaičiuojamos tik tos koronaviruso mirtys, kurių testas buvo teigiamas.

Tokie neatitikimai pasireiškia tuo, kas vadinama „pertekliniu mirštamumu“ – kai mirčių skaičius viršija tipiškas tendencijas. Belgijoje kasdien miršta kiek daugiau nei 300 žmonių, tačiau šiemet šis skaičius išaugo iki beveik 600.

Projektas EuroMOMO, iš pradžių sukurtas gripo epidemijų mastui įvertinti, dabar yra naudojamas koronaviruso poveikiui Europoje nustatyti.

Geresnis stebėjimas

Belgijos praktika reiškia, kad kiekvieną savaitę užregistruojamos beveik visos įvykusios mirtys, tuo tarpu kaimyniniuose Nyderlanduose apie 1000 mirčių lieka neapibrėžta. Kai kuriose šalyse mirtys nuo koronaviruso sudaro maždaug šeštadalį jų perteklinio mirštamumo rodiklių.

Geresnis stebėjimas galėtų padėti pagerinti Europos reagavimą į protrūkius, ypač dabar, kai regionas pamažu švelnina karantino apribojimus, padidindamas antrosios bangos protrūkių tikimybę. Koordinuotos procedūros taip pat galėtų išsklaidyti įtampą, kol Europa bando vėl atsistoti ant kojų.

„Mes vis dar esame tokioje situacijoje, kai Europos Sąjungoje mirtys neskaičiuojamos vienodai, o tai gali sukelti politinių nesusipratimų, – teigia Pascalis Canfinas, ES Parlamento aplinkos ir sveikatos komiteto pirmininkas. – Tai lemia skirtingą krizės suvokimą.“

Tuo tarpu pasaulio akys neturėtų būti nukreiptos į Belgiją, nes, pasak S. Van Guchto, bent jau problemos mastas yra žinomas.

„Kai turi gerą stebėjimo sistemą, praneši apie daugybę atvejų, – sako jis. – Vertėtų labiau jaudintis dėl tų šalių, kurios praneša apie labai mažą mirusiųjų skaičių arba išvis nepraneša.“

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
2.6341

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – neįprastas valdančiųjų ir opozicinių partijų palaikymas: gyvename nenormaliais laikais (1)

Naujausios apklausos rodo toliau kylančius opozicinių socialdemokratų reitingus ir ryškėjantį...

Siūlomi alkoholio kontrolės atlaisvinimai Seimo komitete patyrė antausį: nepalaiko nei institucijos, nei ekspertai

Dėl liberalų ir kitų parlamentarų pasiūlytų alkoholio kontrolės atlaisvinimų Seimo Sveikatos...

Veryga jau dabar kalba, kad kaukių neužteks: vis bandau įtikinti ministeriją, kad jie turi susiimti (431)

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys...

Į Zelenskio padėjėjo automobilį paleisti šūviai, sužeistas vairuotojas papildyta (65)

Netoli Kijevo nežinomi užpuolikai trečiadienį apšaudė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio...

Kalbino Daiva Žeimytė, parengė Laura Tarandaitė | D+

Prieglobstį afganistaniečiams suteikusi lietuvė dėsto kraupias detales: jie nesidrovėjo rodyti fizinių sužalojimų, elektrošoko žymių (44)

Penkis Afganistano pabėgėlius savo sodyboje priglaudusi pasienio gyventoja Laura Meškauskaitė...

Šiugždinienė: mokyklose izoliuosis tik tie asmenys, kurie serga (58)

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį prieš Vyriausybės...

Koks bus naujas karantinas: ar mėginsime išgyventi be visuotinio užsidarymo (47)

Kaip toliau bus valdoma pandemija ir kokių sprendimų galima tikėtis? Tokius klausimus „Delfi...

Armonaitė: ekonominės veiklos negali būti uždarytos (95)

Vyriausybei ruošiantis svarstyti naujo karantino įvedimą šalyje, ekonomikos ir inovacijų...

Patenkintas, bet vis tiek žvalgosi naujo darbo – dėl kokių darbuotojų labiausiai turėtų nerimauti darbdaviai

Šiandien darbdaviams tenka dvigubas iššūkis: ne tik pritraukti, bet vėliau ir išsaugoti...

Ministerija: silpno alkoholio pardavimas 18-mečiams būtų našta prekybininkams (3)

18-19-mečiams leidus įsigyti silpną – iki 15 proc. alkoholį, ne tik išaugtų jo prieinamumas,...