Pirmadienį pinigų politikos komitetas nutraukė nuo liepos mėnesio trukusią pauzę ir, kaip prognozavo dauguma ekonomistų, sumažino bazinę palūkanų normą nuo 4,75 iki 4,5 procento.

Rinkos daro prielaidą, kad iki 2024 m. pabaigos palūkanų normos nukris žemiau 3,4 procento.

Atnaujinta centrinio banko tyrimų departamento prognozė parodė, kad vyriausybės biudžeto deficitas bus didesnis, nei buvo apskaičiuota lapkričio mėnesį; fiskalinės karo išlaidos buvo taip pat peržiūrėtos ir padidintos iki maždaug 210 mlrd. šekelių (58 mlrd. JAV dolerių, 52,5 mlrd. eurų).

„Rizikinga fiskalinė politika gali turėti įtakos tolesniems sprendimams dėl palūkanų normų, – spaudos konferencijoje sakė centrinio banko valdytojas Amiras Yaronas ir paragino atlikti pakeitimus, kuriais būtų mažinamos išlaidos ir didinamos pajamos.

„Jei rinkos suvoks, kad Izraelis eina ilgalaikio skolos didėjimo keliu, tikėtina, kad dėl to padidės pajamingumas, nuvertėjimas ir infliacija, todėl tam prireiks didesnės centrinio banko palūkanų normos“, – aiškino jis.

Šis sprendimas rodo, kad politikos formuotojams stengiantis stabilizuoti rinkas po spalio 7 d. „Hamas“ įvykdyto išpuolio, prioritetai pradeda keistis.