aA
Per pirmąjį Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimą, įvykusį Sočyje šių metų spalį, Gvinėjos prezidentas Alpha Conde kreipėsi su prašymu į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną.
Dmitrijus Medvedevas, Vladimiras Putinas
© Itar-Tass / Scanpix

„Norėčiau, kad didžioji dalis mūsų susitikimo, jei įmanoma, vyktų „akis į akį“ formatu, kadangi noriu pasakyti tokius dalykus, apie kuriuos neverta diskutuoti tokioje didelėje grupėje“, – paaiškino 81-ų metų Vakarų Afrikos valstybės lyderis.

„Maloniai prašom“, – atsakė 67-erių V. Putinas, padėjėjams jau pradėjus rūpintis, kad kelios dešimtys oficialių pareigūnų ir reporterių apleistų salę palikdami jį ir Gvinėjos prezidentą tik su vertėjais.

Nors nė viena pusė taip ir neatskleidė, apie ką būtent buvo kalbama, A. Conde nemėgina slėpti savo noro rasti būdą, kaip išsilaikyti valdžioje po to, kai 2020 metų metų spalį baigsis jo antroji – pagal įstatymus ir paskutinė – prezidentavimo kadencija. Visiškai neseniai Gvinėjos prezidentas pasiūlė naują konstituciją, pagal kurią galėtų ir toliau vadovauti šaliai.

Tiek JAV, tiek Prancūzija (buvusi Gvinėjos kolonizatorė) ragina A. Conde nerizikuoti ir perspėja dėl visuomenės neramumų, tikėtinų mėginant keisti konstituciją, leidusią buvusiam akademikui ir ilgamečiam opozicijos lyderiui 2010 metais tapti pirmuoju demokratiškai išrinktu šalies vadovu.

Vladimiras Putinas, Alpha Conde
Vladimiras Putinas, Alpha Conde
© AP / Scanpix

Kita vertus, Rusija yra ryžtingai nusiteikusi palaikyti kol kas nepaskelbtą A. Conde kampaniją. Taigi, pasaulio galingųjų kova dėl įtakos ir naudos išteklių gausioje Afrikoje atsinaujino, na, o Gvinėja, didžiausius boksito – pagrindinės aliuminio gamybos žaliavos – telkinius turinti šalis, atsidūrė dėmesio centre.

Kitose Afrikos srityse JAV, Vakarų Europos šalys ir Kinija laikomos pranašesnėmis nei Rusija, tačiau Gvinėjoje Kremlius gali daryti įtaką per senus, nuo sovietmečio gyvuojančius ryšius, naują kapitalizmo gaivalą – aliuminio gamybos milžinę „United Co. Rusal“ ir V. Putino populiarumą.

Pasak buvusio diplomato ir „Rusal“ saugumo tarnybos vadovo Viktoro Bojarkino, ištisą dešimtmetį pažinojusio A. Conde, V. Putinas Afrikoje yra traktuojamas tarsi koks guru. „Žmonės kreipiasi į jį patarimo“, – sakė V. Bojarkinas duodamas interviu Maskvoje.

Kai A. Conde atėjo į valdžią, žmonės džiaugėsi jo pastangomis įtvirtinti demokratiją, tačiau pastaraisiais metais, gausėjant opozicijai, prezidento autoritetas silpsta. Rugpjūčio mėnesį Tarptautinis valiutos fondas skurdžią, 13 mln. gyventojų, kurių dauguma – musulmonai, turinčią šalį pavadino silpna, be to, išsiskiriančia padidėjusia socialinio ir politinio nestabilumo rizika.

Tą pačią dieną, kai V. Putinas Maskvoje aptarė galimus konstitucijos pakeitimus, taip sudarydamas pagrindą spėlionėms, kad ieško būdų, kaip likti valdžioje ir po 2024 metų, kai jo kadencija pasibaigs, A. Conde atskleidė planus, susijusius su nauja Gvinėjos pagrindinių įstatymų versija, leisiančia pratęsti savo prezidentavimą. Naujasis dokumentas, anot jo, turėtų būti patvirtintas nacionaliniu referendumu.

„Pagal naują konstituciją jam būtų leista siekti trečios kadencijos, jei tik to panorėtų, – sakė vyriausybės atstovas Aboubacaras Sylla. – Prezidentas nėra kalbėjęs apie trečią mandatą ir, kol nesurengtas referendumas, apie tai neverta nė diskutuoti.“

Vis dėlto, pasak oponentų, tas planas įrodo, kad baimė, jog A. Conde ketina likti valdžioje, yra pagrįsta.

„Tai yra ketinimų patvirtinimas“, – portalui „Guineenews“ sakė Sidya Toure, opozicinės grupės „Union des Forces Republicaines“ (UFR) prezidentas, buvęs šalies ministras pirmininkas.

Sausio mėnesį V. Putino pasiuntinys Gvinėjoje apstulbino tiek vietos opoziciją, tiek užsienio šalių vyriausybes, išreikšdamas pritarimą konstitucijos pakeitimams, susijusiems su A. Conde kadencijos pratęsimu. Sakydamas kalbą valstybinės televizijos eteryje tuometinis ambasadorius Aleksandras Bregadzė pavadino A. Conde legenda ir nurodė, kad konstitucijos neturi būti laikomos nekeičiamais veikalais tokiais kaip Biblija arba Koranas.

Praėjus keturiems mėnesiams ambasadorius buvo skirtas eiti vadovaujančias pareigas įmonėje „Rusal“. Lig tol jai vadovavo milijardierius Olegas Deripaska, tačiau 2018 metais, kai JAV paskelbė sankcijas dėl ryšių su V. Putinu, jis buvo priverstas atsistatydinti. Minėtina, kad apie 40 proc. boksito ši bendrovė gauna iš Gvinėjos kasyklų.

Kaip Putinas visiems laikams įgijo dar vieną geriausią draugą
© Bloomberg

Rusijos patarimai

Kaip teigia trys tiesiogiai apie pastangas įgyvendinti kadencijos pratęsimo planą informuoti asmenys, V. Bojarkinas jau konsultuoja A. Conde administraciją. Kalbas, kad dirba A. Conde patarėju, V. Bojarkinas neigia. Gali būti, kad tai susiję su patekimu į juoduosius sąrašus – prieš metus JAV iniciatyva dėl ryšių su O. Deripaska įvykusio atvejo, paskatinusio V. Bojarkiną atsisakyti Gvinėjoje veikiančios Rusijos konsultavimo bendrovės „Bureau Legint“ nuosavybės teisių.

Kaip teigia V. Bojarkinas, vienintelis jo rūpestis Gvinėjoje – teikti patarimus ir padėti užmegzti ryšius su užsienio kompanijomis, besidominčiomis investavimo galimybėmis, taip pat hidroenergijos ir kasybos projektais. Vyriausybės vadovas A. Sylla atsisakė pakomentuoti kalbas apie kokius nors ryšius su A. Conde.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, savo ruožtu, nurodė, kad Rusija nėra įsitraukusi į kokius nors Gvinėjos vidaus reikalus.

Kad ir kaip būtų, prielankus Rusijos nusiteikimas A. Conde atžvilgiu sukėlė JAV ir Prancūzijos priešiškumą. Abi šios šalys ketina imtis viešų ir privačių diplomatinių iniciatyvų ir įtikinti Gvinėjos prezidentą, kad pasibaigus kadencijai paliktų postą.

Rugpjūčio mėnesį per Prancūzijos pietuose įvykusį susitikimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamasis su A. Conde, išreiškė nerimą, kad trečios kadencijos įteisinimas Gvinėjoje gali sukelti įtampą, ir patarė nepamiršti apdairumo. Anot pokalbio liudininkų, A. Conde, šitai išgirdęs, atsakė, kad kliausis savo paties nuovoka.

Gvinėjos vyriausybės atstovas spaudai A. Sylla nurodė, kad trečios kadencijos galimybės A. Conde nėra aptaręs nei su E. Macronu, nei su V. Putinu. Prancūzijos prezidento atstovas spaudai į prašymą pakomentuoti susitikimo eigą neatsiliepė.

Vladimiras Putinas, Alpha Conde
Vladimiras Putinas, Alpha Conde
© Reuters / Scanpix

JAV spaudimas

Siekiui apsaugoti Gvinėjos konstituciją ir užtikrinti, kad būsimi rinkimai šalyje praeitų taikiai, skaidriai ir savanoriškai, Prancūzija bando sutelkti ir su Gvinėja besiribojančias šalis. Taip kiek anksčiau šiais metais yra pareiškęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Yvesas Le Drianas.

Remiantis JAV valstybės departamento perduota informacija, panašią mintį rugsėjo mėnesį A. Conde lankantis Vašingtone yra išsakęs ir JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, be kita ko, akcentavęs dėsningo ir demokratiško valdžios perėmimo svarbą.

Po kelių savaičių, prieš pat A. Conde ir V. Putino susitikimą, Gvinėjos sostinėje Konakryje prasidėjo masinės demonstracijos, į kurias susirinko protestuojantieji prieš šalies konstitucijos pakeitimą. Kaip teigia žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ atstovai, per įvykusius susidūrimus žuvo ne mažiau kaip 14 protestuotojų ir vienas policininkas.

Opozicijos lyderiai teigia, kad gvinėjiečiai vis įtariau žvelgia į Rusiją, nes ima atrodyti, kad Kremlius pradėjo akivaizdžiai kištis į šalies politiką.

„Iš pradžių manėme, kad A. Bregadzės mintis apie konstituciją tėra jo, kaip A. Conde artimo ambasadoriaus, asmeninė nuomonė, – sakė Cellou Daleinas Diallo, 2015 metais prezidento rinkimus pralaimėjęs ir jų rezultato, anot jo, nulemto plataus masto balsų falsifikavimo, nepripažinęs politikas. – Visgi dabar nebeaišku, ką galvoti, nes Rusija tos pozicijos nepaneigė.“

V. Bojarkinas dėl protestų kaltina išorines jėgas, o A. Conde adresu negaili pagyrų. „Laikau jį Gvinėjos gelbėtoju“, – teigia jis.

Ryšiai su P. Manafortu

Naudingų ryšių V. Bojarkinas turi ir kitur. Prieš metus jam sankcijas paskelbęs JAV iždo departamentas apibūdino V. Bojarkiną kaip buvusį karinės žvalgybos pareigūną ir šio epiteto V. Bojarkinas nei patvirtino, nei paneigė.

2008 metais jis bendradarbiavo su Paulu Manafortu, vadovavusiu JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijai, o vėliau įkalintu už finansinius nusikaltimus. Šie du veikėjai aptarinėjo Afrikai numatytus politinių konsultacijų projektus. Plačiau juos aptarti V. Bojarkinas atsisakė.

V. Bojarkinas patikino, kad prie „Rusal“ prisijungė 2008 metais, o dirbti su O. Deripaska nustojo 2016 metais.

V. Bojarkino ryšiai su A. Conde (su juo, esą, susipažino 2008 metais) buvo naudingi Rusijos aliuminio įmonei. Į valdžią atėjęs A. Conde, pasak V. Boyarkino, padėjo išspręsti su vyriausybe kilusį konfliktą ir išvengti anksčiau viešpatavusios karinės chuntos pateikto milijardo dolerių vertės ieškinio.

Visuomenei pademonstruotoje susitikimo su V. Putinu dalyje A. Conde gyrė Rusiją už tai, kad visada buvo draugiška šalis.

„Nuo pat Sovietų Sąjungos laikų buvote kartu su mumis ir mus gynėte“, – kalbėjo Gvinėjos prezidentas V. Putinui.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
2.8824

Top naujienos

Nauji greičio matuokliai Vilniuje: „trikojai“ fiksuos ne visus, o apie jų buvimo vietą bus pranešta (133)

Dar rudenį įsigytus mobilius greičio matuoklius policija jau pradėjo naudoti gatvėse. Anot...

Druskininkų merui – dovana iš Aukščiausiojo Teismo (30)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad valstybės žemėje, prie Druskininkų...

Įvertino Skvernelio pareiškimus Nausėdai – eina į karą, kurį beviltiškai pralaimės papildyta (412)

Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra...

Panevėžio merui vėl pareikšti įtarimai (65)

Panevėžio miesto savivaldybėje Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) pirmadienio rytą pradėjo...

Dėl statybvietėje įvykusio nelaimingo atsitikimo teisia daugiabučius stačiusios bendrovės vadovą (29)

Dėl netoli Valstybės saugumo departamento (VSD) statomų naujų gyvenamųjų namų kvartale...

Libijos generolas – vis sunkiau valdomas (4)

Regis, niekam nepavyksta atvesti į protą Khalifos Haftaro . Jei ir buvo tikėtasi, kad didžiųjų...

Žiemą dygstantys grybai, žydinčios žibutės ir bėganti sula: mokslininkas mano, kad mums siunčiama žinia (7)

Viešojoje erdvėje šią žiemą netrūksta gyventojų keliamų nuotraukų ir TV reportažų,...

Linas Kojala. Nenori radikalizmo? Persvarstyk, kaip funkcionuoja ekonomika (17)

Užbėgti už akių radikalių kairiųjų politinių jėgų stiprėjimui.

Per pasirodymą muzikos festivalyje scenoje mirė dainininkas Davidas Olney: gyvybė užgeso vidury dainos (1)

Mirė žinomas folkmuzikos atlikėjas ir dainų autorius Davidas Olney. Jam buvo 71-eri. D. Olney...

Vežėjai teigia bėgantys iš Lietuvos: skaičiuoja, kad Lietuva praras 24 mln. eurų (286)

„Vinis į karstą buvo spalio mėnesio Vyriausybės nutarimas ir padidinimas koeficiento“, –...