Skubą didina tas faktas, kad Vladimiras Putinas kol kas nerodo jokių ženklų, jog atitrauks tūkstančius karių, kuriuos sutelkė prie kaimynės sienų. JAV tiki, kad susitarimas dėl konkrečių sankcijų būtų griežtas signalas Rusijos prezidentui.
Praėjo daugiau nei savaitė po to, kai V. Putinas ir J. Bidenas aptarė krizę.
Šiuo metu, pasak su diskusijomis susipažinusių žmonių, svarstomos tokios priemonės. Jos pagrįstos daugybe pokalbių, įvykusių tarp JAV, JK, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos, taip pat su ES.
ES šalys sako, kad paskubėjus apibrėžti priemones galima pakenkti pastangoms išspręsti krizę diplomatijos keliu. JAV mano, jog paketas turi būti parengtas iš anksto, kad pastangos atgrasyti Rusiją būtų įtikinamos, teigia žmonės, susipažinę su abiem šiais požiūriais.
Neaišku, ar ekonominės priemonės tikrai atgrasytų V. Putiną nuo Ukrainos puolimo, jei jis ir toliau laikys NATO įtaką Kijeve egzistencine grėsme Rusijos saugumui. JAV, neseniai chaotiškai pasitraukusi iš Afganistano, neypatingai trokšta karinio dalyvavimo užsienyje.
Pusiausvyros paieškos
JAV ir didžiosios Vakarų Europos šalys kartu bando rasti pusiausvyrą: užtikrinti, kad jų tonas skambėtų taip, tarsi jos ketintų įvykdyti savo grasinimus, tačiau išlaikyti nenutrūkstamą diplomatinį dialogą, sakė vienas iš žmonių.
Siekdama nuraminti NATO sąjungininkus Rytų Europoje, susirūpinusius, kad gali likti svarbių diskusijų nuošalyje, JAV žada dislokuoti daugiau kariuomenės ir suteikti saugumo pagalbą Rusijos invazijos atveju. Dedamos pastangos parengti gynybos planus ir visiems kitiems galimiems scenarijams.
Vakarų pareigūnai teigia, kad Rusijos kariuomenės telkimas gali būti užbaigtas kitų metų pradžioje, vadinasi, puolimas būtų įmanomas jau sausio pabaigoje, tačiau jie sako nežinantys, ar V. Putinas tikrai ketina pulti.
Kremlius neigia planuojantis ataką. Konkretūs planai vis dar svarstomi ir dėl jų kol kas nesutarta.
Dar reikia patikslinti galutines sankcijų pasiūlymų detales, pareigūnai vis dar vertina galimą ekonominį ir teisinį priemonių, kurios būtų įgyvendintos įsiveržimo atveju, poveikį. Be to, dar reikės rasti tinkamą metą pasakyti V. Putinui, kokia bus jo veiksmų kaina, teigia šaltiniai.
Europos šalys, kurios žymiai labiau nei JAV yra priklausomos nuo rusiškos energijos ir kito importo, taip pat nerimauja dėl kai kurių priemonių poveikio būtinosioms prekėms ir ekonomikai, atsižvelgiant į europiečių priklausomybę nuo energijos ir kitų produktų importo.
SWIFT ir „Nord Stream 2“
Kai kurie į sąrašą įtraukti galimi žingsniai, pavyzdžiui, Rusijos atribojimas nuo SWIFT mokėjimų sistemos, laikomi itin problemiškais, teigė žmonės, kadangi tai gali privesti prie pasaulinių energijos ir kitokio rusiško eksporto rinkų sutrikimo.
Taip pat nerimaujama, kad V. Putinas gali nutraukti dujų eksportą (Rusija tiekia apie 40 proc. Europos dujų) kaip tik tuo metu, kai energijos kainos sparčiai kyla.
JAV taip pat ragina Vokietiją Rusijos invazijos atveju sutikti sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimą. Nors naujoji Berlyno vyriausybė to viešai nekomentavo, Vokietijos reguliavimo institucijos teigia, kad leidimas pradėti dujotiekio operacijas bus suteiktas ne anksčiau kaip 2022 m. liepą.
ES siekia suburti vieningą frontą, o ketvirtadienį Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime lyderiai sutarė įspėti Rusiją apie laukiančias rimtas pasekmes, jei ši apsispręstų užpulti Ukrainą. Diskusijos sukosi apie klausimą, ar pridėti nuorodą į ribojančias priemones, kurių būtų imtasi kartu su partneriais. Šiam pasiūlymui buvo pritarta, sakė vienas diplomatas.
Tačiau 27-ių ES priklausančių šalių jautrumo lygis skirtingas – Baltijos šalys ir Lenkija jaučiasi esančios ypatingame pavojuje dėl Rusijos artumo, tuo tarpu toliau Vakaruose esančios šalys nusiteikusios ramiau.
Bet koks sankcijų paketas turėtų būti patvirtintas vienbalsiai visų valstybių narių. Komisijos atstovas sankcijų paketą komentuoti atsisakė.
Vienas asmuo, informuotas apie ES dokumentą, teigė, kad sąrašas stiprus ir iš esmės atkartoja galimas sankcijas, kurias ruošia JAV. Jis apima priemones, nukreiptas į:
- Rusijos finansų institucijas, bankus ir prieigą prie mokėjimo sistemų, įskaitant SWIFT;
- gynybos kompanijas;
- energetikos sektorių, įskaitant anglį, ir technologijų eksportą;
- naują sankcijų režimą prieš hibridinius išpuolius, įtraukiant į esamus sankcijų sąrašus daugiau asmenų ir panaikinant bevizį režimą diplomatinių pasų turėtojams.
Kitas asmuo teigė, kad sankcijos, kurias galiausiai pasirinks ES, priklausys nuo Rusijos veiksmų ir tolesnės įvykių eigos.
