Savo kaltinamosiose išvadose jie kaltina bendrovę pavogus technologijas iš „T-Mobile US Inc.“; ši byla pradėta nagrinėti praėjusią savaitę Siatlo federaliniame teisme.
Amerikiečių bendrovės ištisus dešimtmečius skundžiasi, kad kinų bendrovės vagia intelektinę nuosavybę – arba IP (intellectual property), – pasisavindamos ją arba reikalaudamos ją atskleisti, kad galėtų vykdyti verslo operacijas šalyje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas IP apsaugą iškėlė kaip svarbų šiuo metu vykstančių prekybos derybų akcentą.
„Jungtinės Valstijos prekybos derybose su Kinija pasiekė didelės pažangos svarbiais struktūriniais klausimais, įskaitant ir intelektinės nuosavybės apsaugą“, – vasario 24 dieną tviteryje rašė D. Trumpas, skelbdamas, jog neapibrėžtam laikotarpiui atideda terminą, kuriam pasibaigus būtų drastiškai didinami muitai kiniškoms prekėms.
Kinijos vyriausybė atmeta nusiskundimus. Tačiau JAV ekonomika kasmet praranda bent 225 mlrd. dolerių dėl suklastotų prekių, piratinės programinės įrangos ir prekybos paslapčių vagystės, skelbiama 2017 m. Amerikos intelektinės nuosavybės vagystės komisijos, arba IP komisijos, ataskaitoje. IP komisija Kiniją įvardijo kaip „pagrindinę IP pažeidėją pasaulyje“. JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris praėjusį trečiadienį Kongrese pareiškė, kad Jungtinės Valstijos per vykstančias derybas siekia, kad būtų priimti įsipareigojimai kovojant prieš kibernetines ir fizines vagystes.
„Aš sutinku su tais, kas kalba apie mūsų didelį ir augantį prekybos deficitą ir apie jų nesąžiningas prekybos praktikas, įskaitant ir technologijų perkėlimo klausimus, taip pat apie nesugebėjimą apsaugoti intelektinę nuosavybę, dideles subsidijas, komercinių paslapčių kibernetines vagystes ir kitas problemas, kaip svarbiausias grėsmes mūsų ekonomikai“, – kalbėjo R. Lighthizeris.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama 2015 metais susitarė sustabdyti įmonių paslapčių vagystes. Bet 2018 m. lapkritį Jungtinės Valstijos apkaltino Kiniją toliau tęsiant valstybės remiamą intelektinės nuosavybės bei technologijų vagysčių kampaniją.
Kinija nuolat neigia tokius kaltinimus, tvirtindama, kad tokie Jungtinių Valstijų pareiškimai paremti gandais.
M. Pence‘o nusiskundimai
Pernai gruodį du Kinijos piliečiai, – JAV prokurorų teigimu, koordinavę veiksmus su Kinijos vyriausybe, – buvo apkaltinti dešimtmetį trukusia šnipinėjimo kampanija, kurios dėka buvo išgaunamos paslaptys iš JAV bendrovių ir vyriausybinių agentūrų. Anot JAV generalinio prokuroro pavaduotojo Rodo Rosensteino, kaltinimai buvo „svarbus žingsnis atskleidžiant pasauliui besitęsiančią Kinijos praktiką vogti komercinius duomenis“.
„IP vagystės problemos su Kinija yra nuolatinė tema“, – sako Jamesas Lewisas, tarptautinių ir strateginių studijų centro (Vašingtonas) technologijų politikos programos direktorius.
Kaltinimai vagystėmis apima platų spektrą, įskaitant branduolinės energetikos technines žinias, programinę įrangą, skirtą valdyti vėjo jėgaines, kai kuriuos specifinius pramoninius įrenginius, – o „Huawei“ atveju, „T-Mobile“ sukurto išmaniųjų telefonų bandymų roboto vagystę.
2011 metais Šendžene įsikūrusi bendrovė žengė pirmuosius savo žingsnius į JAV rinką, kaip telefonų gamintoja, ir jos produkcija iš pradžių pernelyg dažnai nuvildavo. Bendrovė užsibrėžė uždavinį pasivyti savo varžoves pagal aukštos kokybės kriterijų, pavyzdžiui, pagaminti bandymų robotą, analogišką jos partnerės „T-Mobile“ sukurtam robotui. „T-Mobile“ apsaugojo savo robotą patentais, apsaugos kameromis ir atitinkamomis konfidencialumo sutartimis. „Huawei“ inžinieriai Kinijoje, kaip įtariama, darė spaudimą JAV esantiems kolegoms gauti informacijos apie prietaiso veikimo specifiką, rodo teismo medžiaga. Įtampa kilo. „Mes NEGALIME klausti TMO jokių klausimų apie robotą. TMO LABAI pyksta dėl tokių mūsų klausimų“, – elektroniniame laiške rašė vienas „Huawei“ darbuotojas, dirbantis JAV.
Roboto detalė
2013 m. gegužę vienas „Huawei“ inžinierius tariamai įsidėjo roboto detalę į savo nešiojamojo kompiuterio krepšį ir kartu su savo kolega ją išmatavęs bei nufotografavęs išsiuntė nuotraukas į Kiniją, teigiama kaltinimo išvadose.
Kinijos užsienio reikalų ministerija į kaltinimus bendrovei „Huawei“ sureagavo apkaltindama Jungtines Valstijas manipuliacijomis. Ji paragino D. Trumpo administraciją liautis „nepagrįstai puolus“ kinų bendroves.
Dėl minėtų kaltinimų jau buvo iškeltas civilinis ieškinys. 2017 metais prisiekusieji nurodė „Huawei“ sumokėti „T-Mobile“ 4,8 mln. dolerių už patirtus nuostolius dėl sutarties sulaužymo, bet kartu jie atsisakė kaltinimų dėl prekybos paslapčių neteisėto pasisavinimo. Šalys vėliau sėdo prie derybų stalo ir galiausiai sutarė nutraukti teismo procedūrą. Kinijai kaltinimai vagystėmis – ne naujiena: dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje rinkoje atsirado kiniškos medžiagų sukirpimo mašinos.
Robertas Stevensonas, XIX amžių siekiančios medžiagų sukirpimo mašinų gamintojos „Eastman Machine Co.“ generalinis direktorius, teigia, kad naujieji įrenginiai – jo bendrovės pagamintų mašinų kopijos. Originaliųjų mašinų pardavimai smuko, ir „Eastman“ teko sumažinti įmonės darbuotojų skaičių nuo 150 iki 58, o jos metiniai pardavimai sumažėjo nuo 20 000 iki mažiau nei 8 000, apie tai 2005 metais R. Stevensonas liudijo JAV Kongresui. Bendrovė išliko, bet dabar – dėl Kinijos kopijavimo praktikos – ji daug mažesnė, sako jis.
„Tokios vagystės Kinijoje ne tik man kainavo 50 darbo vietų, iš viso jos turbūt kainavo milijonus darbo vietų, – interviu sakė R. Stevensonas. – Šuo metu vykstant Kinijos ir D. Trumpo administracijos debatams, yra vilčių, kad kažkas bus dėl to daroma.“
Daugelis šalių, bręstant jų ekonomikoms, „vagia“ mažiau, bet Kinija demonstruoja visiškai kitokį modelį, sakė „American Enterprise Institute“ ekonomistas Derekas Scissorsas. „Kinijai tampant pažangesne ekonomika, ji išmoksta efektyviau pasinaudoti tokiomis IP vagystėmis“, – interviu sakė ekonomistas.
Kartais kibernetinė vagystė gali turėti dramatišką poveikį nukentėjusiojo kapitalui. Pavyzdžiui, korporacija „American Superconductor Corp.“ panaikino beveik 700 darbo vietų ir prarado per 1 mlrd. dolerių akcinio kapitalo po to, kai ‚Sinovel Wind Group Co.“, kaip įtariama, pavogė programinę įrangą, skirtą reguliuoti vėjo jėgainių energetikos srautus, teigia tyrėjai.
Pernai Viskonsino federaliniame teisme „Synovel“ buvo pripažinta kalta planuojant 2011 m. vagystę; ji buvo įvykdyta padedant vienam darbuotojui iš Austrijos, kuriam buvo sumokėta už šnipinėjimo paslaugas. „Sinovel“ sutiko sumokėti 57,5 mln. JAV dolerių žalai atlyginti, nurodyta teismo medžiagoje.
„Tai Pyro pergalė“, – pernai liepą Kongrese kalbėjo kibernetinės saugos įmonės „Symantec Corp.“ įmonės buvęs vadovas Michaelas Brownas.
Vėjo jėgainės
„American superconductor“ dabar varžosi pasaulinėje rinkoje dėl vėjo jėgainių su savo buvusia kliente, naudojančia pavogtą technologiją, – sakė M. Brownas. Bendrovė neatsiliepė į prašymą pakomentuoti tokią informaciją.
Ne per seniausiai Kinijos „China General Nuclear Power Company“ kreipėsi į iš Taivano kilusį JAV pilietį ir branduolinės energetikos inžinierių, studijavusį JAV universitetuose, padėti gauti detalių jo gaminamiems reaktoriams, teigia Teisingumo departamentas. Inžinierius 2017 metais pripažino savo kaltę dėl bendrininkavimo.
Kinijos branduolinė pramonė kitados buvo paremta importuotomis technologijomis, bet naujausi reaktoriai yra daugiau nei 90 proc. vidaus gamybos.
„Scenarijus paprastas: plėšk, kopijuok ir išstumk, – sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Johnas Demerssa, liudijęs per Senato posėdį pernai gruodį. – Pasisavink amerikiečių bendrovės intelektinę nuosavybę, nukopijuok tą technologiją ir išstumk tą amerikiečių bendrovę iš Kinijos rinkos, o vieną dieną – ir pasaulinės rinkos.“
