aA
Kylanti ekstremistinių partijų banga visoje Europoje iškėlė dilemą pagrindinėms politinėms jėgoms: ar jos turėtų atmesti bet kokį aljansą padorumo dėlei? O gal turėtų laikytis pragmatinio požiūrio, tikėdamosi sutramdyti oponentus?
anti-imigracinė demonstracija Lenkijoje
© Reuters / Scanpix

Pasidairykite po žemyną ir pamatysite, kad šis antrasis kelias tampa vis labiau priimtinas. Praėjusią savaitę Ispanijoje centro dešinioji Liaudies partija (PP) ir liberalioji ‚Ciudadanos“ sudarė koalicinę vyriausybę didžiausiame Ispanijos regione Andalūzijoje, padedant „Vox“, antiimigracinei ir antifeministinei organizacijai. Neįtikėtinas trejetas užbaigė 36-erius socialistinio valdymo regione metus. Politinė kaina: pirmą kartą po ilgamečio karinio diktatoriaus Francisco Franco mirties 1975 metais susigrąžinti iš nuošalių kraštutinių dešiniųjų partiją.

Dvi pagrindinės partijos, be abejo, teigs, jog „Vox“ eina į kompromisus su jomis, ne atvirkščiai. „Ciudadanos“ atsisakė derėtis su „Vox“, palikdama „purviną“ darbą PP partijai. Ultradešiniųjų partijai teko nusileisti ir atsisakyti pradinio pasiūlymų sąrašo, pagal kurį siūlyta išsiųsti 52 000 nelegalių migrantų. Pagal galutinį susitarimą numatytas daug neaiškesnis įsipareigojimas – „užkirsti kelią islamiškojo fundamentalizmo grėsmei“, taip pat priemonės skatinti vietos tradicijas, tarp jų – flamenką.

Savo ruožtu, „Ciudadanos“ ir PP tvirtina, kad jos susitelks daugiausia ties peržiūrėta ekonomikos darbotvarke, kova su korupcija, neracionaliu lėšų švaistymu. Andalūzija yra vienas mažiausiai konkurencingų regionų Europoje, rodo kai kurie ES reitingai, ir jai nepakenktų kiek nestandartinis požiūris.

Tačiau nuodinga „Vox“ parama priartina pagrindines Ispanijos partijas prie kelio, kuriuo žengia Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, pasirinkęs partnerystę su kraštutinės dešinės Laisvės partija. Nuo tada Austrija laikosi daug griežtesnės linijos imigracijos klausimais, atmesdama atvirų sienų politiką, kurią gina Vokietijos kanclerė Angela Merkel, griežtindama sienų kontrolę ir varžydama išmokas užsieniečiams. Toks žingsnis sukėlė kritikos bangą, tačiau panašu, kad rinkėjų požiūriu jis pasiteisino. Kaip parodė apklausos, Sebastiano Kurzo vadovaujama liaudies partija (OVP) iškilo savo labiau ekstremistinės sąjungininkės sąskaita. Kiti politikai žengė kita kryptimi. Nyderlanduose, po 2017 m. visuotinių rinkimų visos partijos nusprendė sukurti „buferinę zoną“ aplink Geerto Wilders‘o Laisvės partiją.

Sebastianas Kurzas
Sebastianas Kurzas
© Sipa / Scanpix

Dvi Ispanijos partijos startuoja iš priešingų viena kitai pozicijų. Dalis PP rinkėjų bazės nerimauja dėl imigracijos, kaip ir kraštutinių dešiniųjų rinkėjai. „Ciudadanos“ partijai sudėtingiau paaiškinti savo rinkėjams pasiektą susitarimą. Ne taip seniai įkurta Ispanijos partija svarsto galimybę per būsimus Europos Parlamento rinkimus sudaryti aljansą su „En Marche!“, centristiniu judėjimu, iškėlusį Emmanuelį Macroną į valdžią Prancūzijoje. E. Macronas save priskiria prie euroskeptiškų ir antiimigracinių jėgų priešininkų. Jeigu jo galimi sąjungininkai ims tartis (kad ir netiesiogiai) su tomis pačiomis jėgomis, kurioms, kaip jie patys tvirtina, priešinasi, ar pajėgs nuosaikesnės Europos politinės partijos išsaugoti aiškų ir nuoseklų identitetą?

Šie klausimai greičiausiai tik paaštrės po gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Balsavimas turbūt sukels skirtingų nuomonių jūrą parlamente, dėl kurios centro dešiniesiems ir socialistams taps neįmanoma drauge valdyti, kaip kad anksčiau. Užmegzti ryšius su ultradešiniaisiais, stengiantis persiimti šiek tiek jų aštrumo, - galėtų būtų išeitis, bet tokia strategija būtų neįtikėtinai rizikinga žemynui, kuris mėgina neprileisti ekstremistų prie valdžios po trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmetį patirtų žaizdų. Praėjus beveik šimtmečiui, praeities šmėklos vėl grįžta persekioti Europos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente iki 16.00 val. iš viso jau balsavo 41,74 proc. rinkėjų; nuolat atnaujinama (1310)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Jei NATO neliktų amerikiečių: tyrimas parodė, ko vertos Europos ambicijos – Lietuvai grėstų okupacija (262)

JAV pasitraukia iš NATO, Europa lieka viena, o Rusija nieko nelaukia ir puola Lietuvą bei Lenkiją....

Lyjant lietui šį miestą galima apeiti nesušlapus: ką pamatyti ir paragauti (1)

Bolonija – šiaurės Italijos regiono Emilija- Romanija pagrindinis centras, įsikūręs prie...

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (71)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (95)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Praeityje rašytos Megha Markle žinutės atskleidžia tiesą apie jos ir Harry pažintį: tai nebuvo nekaltas atsitiktinumas (5)

Senas Meghan Markle bičiulis ir viešųjų ryšių konsultantas Nickas Ede'as sako, jog...

Festivalis Londone virto fiasko: žmonės „alpo, šliaužė ir dejavo“ (12)

Į Londone surengtą festivalį „We Are FSTVL“ atvykusiems žmonėms teko stovėti ilgiausiose...

Paskelbė datą, kada daugiau nei pusė naujų automobilių pasaulyje bus elektriniai (15)

Elektriniai automobiliai dabar sudaro tik nedidelę dalį visų pasaulyje parduodamų lengvųjų...

Maksimalus kaupimas pensijai – kas tai yra ir kodėl verta jį pasirinkti? (2)

Lietuvos dirbantieji, kurie iki šiol II pensijų kaupimo pakopoje dalyvavo tik „Sodros“ lėšomis...

Savi tik dėl kvapo: Eurolygos grandai išsigimė, o ar atsilaikys „Žalgiris“? tik kas penktas taškas – vietinio (19)

„Retas atvejis, kad rusai taip džiaugtųsi amerikiečių sėkme“, – Maskvos CSKA triumfą...