Kaip skelbiama ataskaitoje, europiečiams be malonių orų ir patrauklių pasiūlymų svarbiausias kriterijus, renkantis kryptį savo žemyne, yra „neperpildyta vietovė“. Nuo tada, kai 2022 metų kovą, Europos Sąjungai panaikinus visus pandeminius įvažiavimo suvaržymus, į komisijos apklausą buvo įtrauktas klausimas „Kokie kriterijai bus svarbiausi renkantis kitą kelionės tikslą?“, šis vertinimo aspektas peršoko nuo ketvirtos į trečią vietą.
Po ilgokos pertraukos kautis dėl skėčių Pampelonės paplūdimyje Sen Tropeze arba irtis per amerikiečių poilsiautojų minią Trokadero aikštėje Paryžiuje judresniais vasaros mėnesiais tapo nepakeliamu iššūkiu. Ir nors socialinis atsiribojimas nebėra aktualus, nuošalumas vis dar išlieka populiariu kriterijumi renkantis kelionės kryptį.
„Manyčiau, tai susiję su mūsų įpročiais, kuriuos išsiugdėme per tuos trejus kovido metus, kai norėjome nukrypti nuo pramintų takų, ir su suvokimu, kaip smagu ir įdomu atrasti naujas vietas“, – teigia Europos kelionių komisijos pirmininkas Luísas Araújo‘as. Beveik trečdalis Europos keliautojų pirmenybę teikė kriterijui „daugiau erdvės“ – kad ir kokias išvykas jie planuotų: į gamtą ar po miesto apylinkes.
Tačiau vienas dalykas grįžo iš ikipandeminių laikų – tai vertės siekis.
Daugiau nei du trečdaliai planuoja ištrūkti atostogų pavasarį ir vasaros pradžioje, prieš prasidedant populiariausiam rugpjūčiui, teigiama balandžio 13 d. paskelbtoje ETC kelionių po Europą nuotaikų ataskaitoje. Duomenys buvo surinkti 2023 m. kovo mėnesį. Apklausoje dalyvavo respondentai iš dešimties pagrindinių Europos rinkų, įskaitant Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją.
Nors europiečiai garsėja tuo, kad atostogauja visą rugpjūtį, duomenys paprastai to nepatvirtina, išskyrus 2022 metus, kai dėl vadinamųjų keršto kelionių (angl. revenge travel), kai bandyta atsigriebti už prarastą pandeminį laiką, ir susikaupusios paklausos europiečiai ėmė atostogauti visą vasarą, net ir minėtą atostogų piko mėnesį.
Dabar, 2023 metais, šie skaičiai smuko beveik dešimtadaliu, rodo ETC ataskaita, o daugiau nei du trečdaliai apklaustų gyventojų ketina vengti antplūdžių ir planuoja keliones pavasarį ir vasaros pradžioje.
„Grįžtame prie ankstesnio Europos vidaus modelio, tai yra keliaujame sezono viduryje ir ne sezono metu“, – pažymi L. Araújo‘as.
Dėl kelionių atokiau nuo turistų minių, ETC nuomone, ši tendencija ir toliau stiprės. Komisijos valstybės narės skatina tokį pokytį, pristatydamos įvairius regionus ir ištisus metus trunkančias veiklas bei paskirstydamos turistus po visą savo teritoriją, aiškina L. Araújo‘as. Prisiminkime Danijos užmojį pristatyti savo Roldo mišką ir Baltijos jūros paplūdimius arba Prancūzijos Luaros slėnio modernias prabangias pertvarkas.
Europos vasaros atostogų planavimo sąraše pastebimas dar vienas pokytis: 7 proc. apklausos respondentų teigia, kad planuodami keliones jie atsižvelgia į ekstremalias oro sąlygas.
Žinoma, nederėtų pamiršti, kad ši žiema buvo viena šilčiausių per visą Europos istoriją. Pasak L. Araújo, klimato kaita pirmą kartą daro įtaką sprendimams dėl kelionių.
Praėjusių metų liepos viduryje kilusios katastrofiškos karščio bangos taip pat privertė daugiau europiečių persvarstyti savo kelionių maršrutus – daugiau jų keliavo į šiaurines žemyno pakrantes ir rinkosi kelionėms balandžio, gegužės, rugsėjo ir spalio mėnesius. Tad sudie, rugpjūti: panašu, kad ateinančios vasaros Europoje „razina“ bus neperpildytos vietovės, kelionės ne piko metu ir vėsesnės kryptys.
