Per koronaviruso krizę didžioji dalis santaupų, kurias sukaupė turtingesni namų ūkiai, įstrigę namuose ir nebegalėdami lankytis restoranuose ar atostogauti, buvo sutelkta tarp vyresnio amžiaus Europos gyventojų, kurie mažiau linkę atverti piniginę nei jaunesni europiečiai.
Tai, ar ši vartotojų grupė pasielgs netipiškai ir pasinaudos laisve išeiti į žmones ir leisti pinigus, kai tik pandemija atsitrauks, bus itin reikšminga vertinant pažangiausių ekonomikų atsigavimą. Ypač tai svarbu Europoje, kurioje vidutinis gyventojų amžius yra didžiausias tarp visų pasaulio regionų.
Grynųjų sankaupa, kurią būtų galima išleisti, yra didžiulė – „Barclays Plc“ susidariusias perteklines santaupas vertina 600 milijardų eurų. Tačiau bankas išreiškia susirūpinimą, kad šių turtų koncentracija konservatyviausiai su pinigais besielgiančių piliečių grupėje gali apriboti bet kokią naudą.
„Tos santaupos turėtų būti palaipsniui leidžiamos, – sakė „TS Lombard“ ekonomistas Davide Oneglia. – Galbūt atsargiau, nei daugelis tikisi, nes didžioji jų dalis užrakinta sektoriuje, kurio namų ūkiai yra ypač turtingi ir mažiau linkę vartoti.“
Ką sako „Bloomberg Economics“…
„Mūsų vertinimu, praėjusiais metais į banko sąskaitas buvo įnešta 300 milijardais eurų daugiau, nei būtų galima tikėtis įprastu metu. Ši grynųjų pinigų krūva yra didžiausia pozityvi rizika mūsų ekonominėms prognozėms, jei tik vartotojai jausis pakankamai saugūs ir teiksis juos išleisti“, – sako Maeva Cousin.
„Deutsche Bank AG“ skaičiuoja, kad susikaupusi paklausa 2021 m. augimą galėtų padidinti maždaug 1 procentiniu punktu, o tai būtų nemaža dalis ekonomikai, kuriai Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja 4,4 proc. augimą. „UBS Group AG“ ekonomistas Deanas Turneris svarsto, kad santaupos sudarys „ženklią proporciją“ popandeminio atsigavimo, o vartotojų išlaidos šiemet turėtų augti 2,9 proc.
Išlaidų augimas būtų kritinis skatinant euro zonos bumą, juo labiau, kad regionui reikia papildomų augimo variklių, kadangi atsigavimą vilkina lėtas gyventojų skiepijimas, atsiliekantis tiek nuo JAV, tiek nuo Kinijos.
Mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad išlaidos prekėms iš principo laikėsi gerai, net ir per vėlesnius karantinus. Tačiau nėra aišku, kaip sparčiai atsigaus vartotojams skirtos paslaugos, kai verslai vėl atsidarys.
Politikos formuotojai taip pat nusiteikę skeptiškai. Europos centrinio banko duomenys rodo, kad per pastaruosius metus daugiausia grynųjų pinigų sukaupė vyresni nei 50 metų žmonės, tuo tarpu 16–49 metų gyventojų, turinčių didesnį polinkį išlaidauti ir priklausančių didesnės nedarbo rizikos grupei, finansinė padėtis pablogėjo.
Gloria Sattél ir Alfonsas Pribekas – austrų pora, prieš krizę mėgusi vakarieniauti restoranuose, reguliariai lankytis operoje ir teatre, du kartus per metus savaitę praleisti sanatorijoje ir keliauti į Graikiją, Vokietiją ir Prancūziją, – svarsto, kad karantinų pabaiga gali ir neatgaivinti priešpandeminių vartojimo įpročių.
„Kai tik karantinas pasibaigs, važiuosime į SPA, bet kol kas daugiau nieko neplanuojame, – sakė 78-erių metų G. Sattél, su 81-erių metų sutuoktiniu gyvenanti Vienos centre. – Pastaraisiais metais nieko sau negailėjome, tačiau pinigų visgi atliko ir paprasčiausiai nebus tiek daug galimybių juos išleisti.“
Turėdamas omenyje būtent tokius žmones, ECB laikosi atsargios pozicijos. Paskutinėse banko prognozėse svarstoma, kad taupymo norma, kuri pernai per karantinus išaugo kone dvigubai iki 25 proc., galiausiai sugrįš į priešpandeminį lygį, tačiau perteklinės santaupos, sukauptos tuo laikotarpiu, ženkliai nesumažės.
Grynųjų pinigų kaupimas
Jau pats grynųjų pinigų kaupimo mastas kai kuriuos euro zonos pareigūnus verčia susimąstyti apie galimą išlaidų protrūkį. Bundesbankas skaičiuoja, kad perteklinės santaupos Vokietijoje praėjusiais metais išaugo 110 milijardų eurų, o Prancūzijos centrinis bankas vertina, jog šalies namų ūkiai sukaupė net 120 milijardų eurų.
Nepaisant to, nauja Vokietijos apklausa atskleidžia, kad susikaupusi paklausa yra kur kas mažesnė nei papildomos santaupos. Taip pat tebėra pakibęs ekonominio netikrumo klausimas, kuris gali sulaikyti nuo išlaidų, ypač jei žmonės nerimauja, kad pasibaigus darbo rinkos paramos programoms jų darbas gali pakibti ant plauko.
„Absoliučiai pagrindinis veiksnys, kaip šias santaupas paversti išlaidomis ir parama ekonominiam aktyvumui, yra vartotojų pasitikėjimas“, – šią savaitę radijui „France Culture“ sakė Prancūzijos banko vadovas Francois Villeroy de Galhau.
Europos Komisijos duomenys rodo, kad euro zonos namų ūkių taupymo modeliai gerėja, nors susidomėjimas dideliais pirkiniais per ateinančius 12 mėnesių vis dar yra tik šiek tiek didesnis už vidutinį.
„Žmonės suvokia, kad didžioji dalis vyriausybės paramos, kuria kliaunasi ekonomika ir darbo rinka, galiausiai bus atšaukta, – sakė „ABN Amro Bank NV“ ekonomistė Aline Schuiling. – Todėl jie atsargiai leidžia pinigus ne patiems būtiniausiems dalykams.“
