Tai turėjo būti metai, kai Jungtinė Karalystė išsilaisvino iš Europos Sąjungos ir išsiveržė į priekį kaip laisvoji prekybininkė avantiūristė, demonstruodama savo darbuotojams ir bendrovėms naujos, pasitikėjimu trykštančios „Pasaulinės Britanijos“ privalumus. Deja, „Brexit“ utopijos paveikslas labiau primena distopiją.
Ministro pirmininko Boriso Johnsono konservatorių partijai šią savaitę renkantis į savo metinę konferenciją, apsisprendimo pažadas užleidžia vietą gąsdinančiam ekonominės izoliacijos jausmui.
Viena po kitos užgriuvusios krizės privertė vyriausybę pasitelkti karius degalams išvežioti, energijos tiekėjai nematė kitos išeities, kaip nutraukti veiklą, o panikos apimti namų ūkiai puolė pildyti maisto atsargų, ir visa tai tuo pat metu, kai vis dar šėlsta COVID-19.
Tuo tarpu svaru sterlingu prekiaujama veikiau kaip besivystančių rinkų valiuta nei stabilios Didžiojo septyneto (G7) šalies. Anglijos centrinio banko valdytojas Andrew Bailey‘is net pašmaikštavo, kad kitą kartą Jungtinę Karalystę turbūt užklups skėrių epidemija. Dabar jo laukia užduotis išsiaiškinti, kaip padidinti palūkanų normas, norinti prislopinti infliaciją, bet neuždusinti ekonomikos.
Britų pramonės konfederacija (CBI), didžiausia verslo lobistinė organizacija, ragina B. Johnsoną įsteigti skubaus reagavimo darbo grupę, kuri spręstų klausimus, susijusius su tiekimo trūkumu ir pragyvenimo kaina. Anot „Gavekal Research“, šaliai gresia „tobula infliacinė audra:“, kuri jau kitais metais gali panardinti ekonomiką į recesiją. Mažmeninių įmonių vadovų prognozėmis, maisto kainos iki metų pabaigos augs 5 proc. metiniais tempais.
„Atsigavimas yra labai trapus, – sakė CBI prezidentas Karanas Bilimoria. Košmariškas scenarijus yra „nepasitenkinimo žiema“, sakė jis, primindamas laikotarpį aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai streikai ir nepriteklius pakurstė leiboristų vyriausybės žlugimą. – Mes stengiamės išvengti tokio scenarijaus, kai nėra prieinami svarbiausi dalykai.“
Artimiausi iššūkiai, su kuriais susiduria Jungtinė Karalystė, yra susiję su gyvybiškai svarbaus darbo jėgos rezervo praradimu po to, kai sausio 1 dieną baigėsi jos perėjimas iš ES. Sunkvežimių vairuotojų trūkumas kelia susirūpinimą ne tik dėl to, ar nepritrūks žaislų ar kalakutų Kalėdoms, bet ir dėl to, ar žmonės šią žiemą turės pakankamai degalų ir maisto.
Rugsėjo 25 d. vėlai vakare vyriausybė pranešė apie savo planus išduoti trumpalaikes vizas sunkvežimių vairuotojams ir paukštininkystės sektoriaus darbuotojams, nors verslininkai įsitikinę, kad ir tokios priemonės nepadės užpildyti darbo jėgos spragos. Sekmadienį B. Johnsonas pareiškė, kad Jungtinė Karalystė negrįš prie priklausomybės nuo imigracijos, kad išspręstų darbo jėgos trūkumo problemą. Darbuotojų trūksta ir daugelyje pramonės šakų – nuo žemės ūkio ir mėsos iki viešbučių sektoriaus.
Nacionalinės kiaulių augintojų asociacijos duomenimis, ūkiuose įstrigę 150 000 kiaulių, nes trūksta dujų joms apsvaiginti ir nepakanka darbuotojų skerdenai apdoroti.
„Bloomberg Economics“ prognozėmis, ekonominis augimas ketvirtąjį metų ketvirtį sulėtės 1,3 proc., lyginant su 1,6 proc. prieaugiu per ankstesnius tris mėnesius. Nors ekonomikos kursas nesikeičia ir toliau tikimasi pasiekti metinį 6,3 proc. augimo rodiklį, infliacija metų pabaigoje, manoma, viršys 3 proc. ribą ir išliks ties tokiu lygiu iki 2022 m. vidurio.
Jungtinės Karalystės didelių sunkumų priežastys yra platesnės ir susijusios su šalies priklausomybe nuo prekybos, – prieš pandemiją tai buvo privalumas, kuris leido taupiai aprūpinti tiekimo linijas ir kurį palaikė „Brexit“ šalininkai. Dabar tokia priklausomybė išdidina pasitraukimo iš ES ir COVID-19 padarinių žalą.
Eksportas ir importas, kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, 2019 metais pasiekė aukščiausią lygį, 63 proc., o pernai smuko iki 55 proc., rodo Pasaulio banko (PB) duomenys. Palyginimui, Australijoje šis rodiklis sudarė 46 proc., Japonijoje – 35 proc., Jungtinėse Valstijose – 24.
Jungtinės Karalystės krovinių ekspeditoriaus Johno Shirley‘io nuomone, tiekimo trikdžiai supurtė pasaulį – vėluojantys pervežimai, sparčiai didėjančios sąnaudos, bendras pasaulio ekonomiką gaubiantis neapibrėžtumas. Bet pastaruosius devynis mėnesius vyrą kamuoja dar vienas galvos skausmas, jau nekalbant apie pandeminius sunkumus. „Visas šis papildomas popierizmas, – sako jis, – Dar viena kankynė.“
Tokią „Brexit“ tikrovę galima buvo numanyti. Nusiųsti sunkvežimį su šaldytuvais į Jungtinę Karalystę iš Italijos kainuoja beveik 25 proc. brangiau nei iki pasitraukimo iš ES. Nuo sausio sunkvežimių, atvykstančių prie Jungtinės Karalystės sienų, lauks nauja muitinės kontrolė, o nuo kitų metų liepos mėnesio maisto produktams bus taikomi griežti dokumentacijos reikalavimai.
Tačiau britų namų ūkiai taip pat pradeda suprasti, kad tarp importuojamų prekių, nuo kurių šalis priklauso, yra gamtinės dujos, naudojamos šildymui ir elektros energijos gamybai. Šiais metais buitinėms reikmėms skirtų dujų kainos išaugo daugiau nei keturis kartus, panašiai pasikeitė ir Europos bazinė kaina Nyderlanduose. Dėl šaltesnės ir ilgesnės nei įprastai žiemos, Europos atsargos buvo išeikvotos, tuo tarpu Rusija į žemyną eksportuoja mažesnes apimtis.
Sandėliavimo patalpų pačioje Jungtinėje Karalystėje jau trūksta, ir jau pirmąją pilną žiemą po „Brexit“ ši priklausomybė nuo importo bus išbandyta. Padėtis galėtų sušvelnėti, jei bus atidarytas ginčytinas naujasis dujotiekis „Nord Stream 2“, sujungsiantis Rusiją su Vokietija per Baltijos jūrą. Tačiau pastarasis politinių ginčų etapas vis dar yra rimta kliūtis. Telieka tikėtis, kad oro temperatūra bus keliais laipsniais aukštesnė nei vidutiniškai.
„Jungtinė Karalystė ne visada iki galo suvokia, kokiu mastu yra priklausoma nuo Europos saugyklų, – sakė Marco‘as Alvera, Italijos energetikos infrastruktūros bendrovės „Snam SpA“ vadovas. – Jeigu bus labai šalta, ir tai nesusiję su „Brexit“, net ir Europoje bus šalių, kurios sakys: „Mes turime dujų šalies viduje ir imsimės skubių saugumo priemonių, kad niekas negalėtų jų eksportuoti ateinančias dvi savaites“.
B. Johnsono vadovaujami „Brexit“ kampanijos dalyviai pripažįsta, kad prireikė laiko prisitaikyti prie skyrybų po daugiau nei keturis dešimtmečius trukusios sąjungos su ES. Ir niekas, žinoma, negalėjo nuspėti, kad būtent pasitraukimo momentu įsišėls pandemija.
Pirmąjį 2021 metų pusmetį naratyvo akcentas buvo sutelktas į tai, kaip pasaulyje pirmaujanti Jungtinės Karalystės vakcinacijos programa leido vyriausybei išlaisvinti ekonomiką nuo COVID-19 suvaržymų liepos mėnesį. Bet nuo tada Jungtinės Karalystės pažeidžiamumas tapo dar akivaizdesnis, ypač kai kalbama apie tiekimo grandinių palaikymą. Anot „Brexit“ šalininkų, verslovės tapo pernelyg priklausomos nuo pigios užsienio darbo jėgos. Iš tiesų, esant mažiau žmonių, iš kurių galima rinktis, darbo užmokestis jau padidėjo. Tačiau darbuotojams neturint galimybės laisvai judėti ES viduje, vairuotojų skaičius Jungtinėje Karalystėje pandemijos metu sumažėjo daugiau nei trečdaliu, rodo Nacionalinio statistikos biuro duomenys.
Prekybos centrai, tokie kaip „Waitrose“, padidino darbo užmokestį naujiems vežėjams ir siūlo premijas, norėdami privilioti naujų darbuotojų. Tačiau struktūriniai ekonomikos pokyčiai, regis, yra skausmingesni ir labiau ilgalaikiai nei tikėtasi.
„Nesvarbu, į kurią pusę pasuksi, vis tiek kas nors smogs tau į veidą, – sakė Neilas Palmeris, „Norton Hydraulics“, gamintojo, įsikūrusio Sent Albane, į šiaurę nuo Londono, operacijų direktorius. – Tarsi gautum šlapia žuvimi per marmūzę kaskart ateidamas į darbą.“
„Norton“ susiduria su daugybe problemų, įskaitant ir kylančias plieno kainas, tačiau vairuotojų trūkumas kelia didžiausią susirūpinimą. N. Palmeris anksčiau gaudavo 20-30 prašymų priimti į naujai paskelbtą darbo vietą. Neseniai paskelbtas darbo skelbimas, kuriame ieškomas gamyklos gamybos operatorius, sulaukė tik vieno prašymo iš Šiaurės Afrikos, sakė jis. „Ateina sunkūs laikai“, – sakė N. Palmeris.
Darbo jėgos trūkumas jaučiamas visose maisto tiekimo grandinės dalyse – nuo pieno iki jūros gėrybių ir daržovių perdirbimo, teigia Jamesas Withersas, Škotijos maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonės „Scottish Food & Drink“ vykdomasis direktorius. Pasak jo, įmonėms trūksta transporto maistui vežti, taip pat stinga darbuotojų, kurie tą maistą pakuotų. „Prekybos centrų lentynos dažnai neužpildytos, be to, jaučiamas nemažas spaudimas viešbučių sektoriaus tiekimo grandinėms.“
Europoje tik vienur kitur trūksta darbuotojų, bet užtat visas žemynas pajus rekordines energijos kainas. Tačiau Didžioji Britanija moka dar ir už savo taip branginamą išskirtinumą.
Ketvirtadalis iš maždaug 400 000 trūkstamų sunkvežimių vairuotojų Europoje tenka Jungtinei Karalystei. Taip yra todėl, kad dėl griežtesnių vizų išdavimo taisyklių išvykusieji per pandemiją po „Brexit“ sunkiai įstengia sugrįžti. Be to, yra neišspręstų klausimų, susijusių su naujų darbuotojų vairavimo egzaminais.
Reaguodamas į tai, Transporto departamentas ryžosi radikaliam posūkiui, išduodamas trims mėnesiams 5 000 vizų ES sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams, gabenantiems maistą ir degalus. Jis jau iki tol buvo sušvelninęs vairuotojų darbo valandų įstatymus. Anot Britų mažmeninės prekybos konsorciumo, tai sudarytų tik apie trečdalį vairuotojų, reikalingų vien tik prekybos centrams, kad jie galėtų dirbti visu pajėgumu prieš Kalėdas. Ruby McGregor-Smith, Didžiosios Britanijos prekybos rūmų prezidentė, palygino šį žingsnį su „šaukšto vandens pylimu ant laužo“.
„Jungtinė Karalystė įžengia į paskutinį 2021 metų etapą, susidurdama su sudėtingu lėtėjančio augimo ir didėjančios infliacijos deriniu. Nuo to, kaip darbo rinka prisitaikys prie vyriausybės šį mėnesį numatyto pasitraukimo iš priverstinių atostogų schemos, priklausys, kada bus vienokiu ar kitokiu mastu didinamos palūkanų normos“, – sako Danas Hansonas, vyresnysis JK ekonomistas.
Kitas atsakas bus labai svarbus, kai ministrai susirinks į Mančesteryje, Šiaurės Anglijoje, vyksiančią konservatorių konferenciją. B. Johnsonas nori skirti lėšų dideliems, akį traukiantiems projektams, kurie padėtų sumažinti ekonominį atotrūkį tarp Jungtinės Karalystės regionų, tačiau artimiausia užduotis yra išspręsti tiekimo grandinės krizę.
Opozicinės leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris užsipuolė premjerą praėjusią savaitę Braitone vykusioje partijos konferencijoje. „Pakilti į aukštesnį lygį? Jūs nesugebate net užpildyti spragų.“ Tačiau leiboristų partijos nariai taip pat sako, kad krizė turi dar labiau paaštrėti, kad Johnsonas taptų pažeidžiamas.
Iždo kancleriui Riši Sunakui galvos skausmą kelia tai, kaip įtraukti pinigų skyrimo klausimą į B. Džonsono darbotvarkę ir skirti investicijas į apmokymą. Ekspertų grupės, tokios kaip „Resolution Foundation“, įspėja apie nedarbo augimą po to, kai rugsėjo 30 d. buvo nutraukta valstybinė parama darbuotojams, išleistiems priverstinių atostogų, o laisvų darbo vietų skaičius siekia rekordines aukštumas. Pasak centrinio banko vadovo A. Bailey‘io, dabar svarbiausia yra „užpildyti darbo vietas“.
Maisto pramonėje dėl darbuotojų trūkumo įmonės yra priverstos riboti gamybos apimtis, o dėl naujųjų prekybos po „Brexit“ taisyklių tapo sunkiau eksportuoti britų jautieną, kiaulieną, ėrieną ir paukštieną. Be to, augančios energijos kainos paskatino trąšų gamyklas užsidaryti, todėl sumažėjo gyvybiškai svarbaus šalutinio anglies dioksido produkto, naudojamo skerdyklose gyvūnams apsvaiginti, atsargų.
Tokie sunkumai stumia tokius ūkininkus, kaip Kate Moore, prie ribos. Jos šeimos ūkis, esantis Rytų Jorkšyre, paprastai kas savaitę skerdykloms parduoda apie 1 700 kiaulių, tačiau nuo vasaros vidurio jiems buvo liepta apriboti tiekimą.
Nacionalinė kiaulių augintojų asociacija prašo vyriausybės skirti daugiau terminuotų vizų skerdyklų darbuotojams, nes ūkiai perpildyti, juose trūksta vietos. Jeigu artimiausiu metu nebus rastas sprendimas, K. Moore baiminasi, kad ūkiui teks paskersti sveikus gyvulius. „Nemanau, kad man pavyks susigrąžinti tai, kas buvo, – sakė ji. – Mes artėjame prie kritinio taško.“
