Tokių firmų kaip „Barclays Plc“ makleriai privalo patvirtinti, kad dirba atskiruose kambariuose, atokiau nuo kitų namiškių. „Morgan Stanley“ bankininkai naudoja nešiojamuosius kompiuterius, kuriuose įrašomas kiekvienas klavišo spustelėjimas. Kiti bankai, įskaitant „NatWest Group Plc“, reikalauja, kad bankininkai kasdien atnaujintų buvimo vietą ir įrašinėtų vaizdo skambučius.
Šį savaitgalį Europoje prasidedant naujiems karantinams, įskaitant londoniečiams išleistą draudimą uždarose patalpose maišytis su kitais namų ūkiais ir paryžiečiams paskelbtą komendanto valandą, toks nuotolinis stebėjimas, regis, užsitęs ilgesnį laiką.
Pandemija jau privertė bankų atitikties pareigūnus ir finansų prekybos įmones nuo kovo mėnesio, kai buvo paskelbtos įvairios pirmųjų vyriausybės įvestų karantinų priemonės, laikytis vienas už kitą painesnių reikalavimų. Reguliavimo institucijos, kurioms teko anksti sušvelninti kai kurias stebėjimo taisykles, kad bankininkai bei investuotojai galėtų dirbti iš namų, dabar tikisi, kad virtuviniai stalai bus stebimi taip pat akylai, kaip prekybos salės.
„Žvelgiant į priekį, darbas iš biuro ir darbas iš namų turėtų būti lygiaverčiai, – šią savaitę „City & Financial Global“ konferencijoje sakė Jungtinės Karalystės Finansų elgesio tarnybos rinkos priežiūros direktorė Julia Hoggett. – Šioje rinkoje nėra vietos informacijai, kurią būtų galima arbitražuoti.“
Bankai turi ką prarasti. Prekyba remiantis viešai neprieinama informacija, manipuliavimas ir netinkamas nuosavų sąskaitų naudojimas – tai vis rizikos, kurios išauga, kai makleriai lieka vieni namuose.
Visą dešimtmetį mėginusios atkurti ankstesniuose prekybos skandaluose prarastą pasitikėjimą, šiandien finansų firmos turi parodyti, kad nepamiršo išmoktų pamokų. Remiantis pramonės komisijos FMSB ataskaita, per penkerius metus iki 2017 m. rugsėjo mėnesio bankams teko pakloti net 375 mlrd. dolerių baudoms už atitikties pažeidimus.
Tušti dangoraižiai
Kadangi viso pasaulio kontoros, paklusdamos sugriežtintiems COVID-19 apribojimams, stovi pustuštės, nuotoliniu būdu dirbančio personalo stebėjimas – ne vienos dienos užduotis. Jungtinė Karalystė, kurioje maždaug 1,1 mln. gyventojų dirba finansų srityje, valdžia biurų darbuotojus ištisus šešis mėnesius ragino dirbti iš namų.
Situacija pasitaisė po pirmųjų chaotiškų savaičių, kai precedento neturintys rinkos svyravimai sukėlė atitikties įspėjimų laviną, dėl kurios karantino nurodymų vykdymas kai kuriais atvejais tapo neįmanomas. Remiantis „Greenwich Associates“ duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, pačioje pandemijos pradžioje, kai kuriems pasaulinės rinkos dalyviams stebėjimo įspėjimų padaugėjo 600 proc. ar dar daugiau.
„Kai kuriose firmose kelias savaites klestėjo chaosas, – teigia Danielle Tierney, Niujorko „Greenwich“ vyresnioji patarėja rinkos struktūros ir technologijų klausimais. – Daugelis firmų paprasčiausiai nepajėgė laikytis taisyklių.“
Nuotolinės priemonės
Nuo to laiko vis labiau rimstančios rinkos ir nuotolinių atitikties stebėjimo priemonių patobulinimas padėjo suvaldyti įspėjimų potvynius, nes firmos pakeitė egzistuojančią tvarką ir perkėlė darbuotojus ten, kur reikėjo spręsti aiškiai užstrigusias problemas, tuo pačiu pristatydamos priemonių rinkinį, padedantį stebėti namų biurus.
Dabar firmos įrašinėja kiekvieną pokalbį ir persijoja verslo laiškus, ieškodamos įtartinų žodžių. Daugelyje bankų, įskaitant „NatWest“, makleriai gali pateikti užsakymus tik tuo atveju, jei kliento prašymas gautas iš registruoto įrenginio.
Sekami telefonai ir ribotos tualeto pertraukėlės tapo įprasta darbo dalimi, tuo tarpu vieno JAV banko Londone prekybos skyriaus vadovas, kuris nenorėjo būti įvardytas, pareikalavo, kad jo komanda kiekvieną prekybos žingsnį raportuotų pokalbių programoje (pokalbis įrašinėjamas).
„Jei prekiaujate elektroniniu būdu, tai turi būti atliekama per registruotus ryšių kanalus, kuriuos būtų galima atsekti ir patikrinti“, – teigia Adamas Palmeris, „ACA Compliance Group“, kuri specializuojasi pirkėjų pusės atitikties reikaluose, partneris.
Netikėtas galvos skausmas
Nors kai kurie procesai paprasčiausiai perkelia egzistuojančias biuro praktikas į namų aplinką, nuotolinis darbas taip pat sukėlė netikėtą galvos skausmą dėl atitikties, įskaitant jaunus prekybininkus, dirbančius virtuvėje prie stalo tarp kambariokų, kurie atstovauja konkuruojantiems bankams, ir kartu gyvenančias poras, kurios kartais nugirsta partnerio darbo pokalbius.
„Daugelis bankų prisitaikė prie darbo iš namų atsižvelgdami į verslo tęstinumo perspektyvą, tačiau vis dar iškyla problemų, susijusių su atitikties reikalavimų laikymusi“, – pažymi Erkinas Adylovas, „Behavox Ltd“, prekiaujančio mašininio mokymosi programomis, kurios padeda nustatyti netinkamą elgesį, steigėjas. Fizinis nebuvimas kontoroje kelia ir kultūrinių iššūkių.
„Darbas staiga atrodo labiau nutolęs, o taisyklės ir reglamentai, kurių privalome laikytis, atrodo nebe tokie svarbūs“, – teigia Evertas Bekkeris iš „Capco“, finansinių paslaugų pramonei dirban
ios konsultacinės įmonės.
O kur dar buitinių technologijų grėsmė. Neseniai paskelbta „Capco“ ataskaita išreiškė susirūpinimą, kad „Amazon Alexa“ ir „Google Nest“ kelia vis didesnę saugumo riziką, jei darbuotojai dirba iš namų. Kai kurios firmos, siekdamos užtikrinti darbinių pokalbių stebėjimą, apribojo darbuotojų naudojimąsi nepatikrintais komunikacijos kanalais, įskaitant „Zoom“.
Remiantis „Greenwich“ paskaičiavimais, jei artimiausiu metu neturėsime vakcinos, kitais metais visame pasaulyje stebėjimo technologijoms bus išleista daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių. Kita vertus, visko nesužiūrėsi.
„Galų gale viskas priklauso nuo principingumo ir sąžiningumo“, – sako A. Palmeris iš „ACA“.
