Jokios tikslesnės informacijos nuo to laiko gauti nepavyko. Vaikų darželio vadovai nurodė tėvams patiems nuspręsti, ar su visa šeima užsidaryti karantine. Šeimos gydytojas liepė nevažiuoti į gydymo įstaigą ir pavartoti kažkokių nereceptinių preparatų. Paskambinus karštosios linijos telefonu teko išklausyti patarimą gerti žolelių arbatą. Sūnus kosėjo, o pačiai N. Brautmann šiek tiek pakilo temperatūra, be to, pasunkėjo kvėpavimas, tačiau su testavimu, kad ir keista, niekas nesiskubino.
N. Brautmann pavyzdys – vienas iš daugelio. Naujajai pandemijai persikėlus į Europą, komandos užsiimti intensyviu testavimu nieks duoti neskuba, nors kaip tik tai padėjo pažaboti ligos plitimą Azijoje. Jungtinė Karalystė jau pakeitė galiojusias taisykles ir nurodė testuoti tik sunkiausius atvejus, t. y. žmones, kuriuos būtina hospitalizuoti.
Jungtinėse Valstijose dar praėjusią savaitę testų trūko, todėl tikrasis pandemijos mastas – nežinomas. Pritaikius griežtus apribojimus randasi galimybė taupyti ir vertingus testavimo rinkinius, ir medicinos personalo laiką, į kurį neva gviešiasi hipochondrikai, tačiau savaime aišku, kad, neužmetus pakankamai plataus tinklo, klastingas patogenas gali plisti nepastebimai. Reaguodama į smarkiai šoktelėjusį susirgimų skaičių, apie tai perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Neįmanoma kovoti su virusu, nežinant, kur jo ieškoti, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Vadinasi, būtina akyla priežiūra – kiekvieno atvejo nustatymas, izoliavimas ir gydymas, kad būtų sutraukytos perdavimo grandys.“
Nors keturiems iš penkių asmenų veikiausiai pasireikš tiktai lengvi simptomai, vis dėlto pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurie serga, tarkim, diabetu arba turi aukštą kraujo spaudimą, naujasis koronavirusas gali būti mirtinas.
Gali būti, kad situacija pasikeis, nes sprendimą testuoti nemokamai patvirtinto Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai. Diagnostikos paspartinimo užduotį federalinė vyriausybė skubos tvarka patikėjo įmonei „Roche Holding AG“: jos siūlomi automatiniai testai, kaip tikimasi, turėtų dešimtkart padidinti pacientų tikrinimo tempą.
Anthony Fauci, JAV Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktorius, televizijos kanalui MSNBC pasakė, kad pagerėjus bendradarbiavimui su privačiomis įmonėmis testavimas turėtų paspartėti.
Visgi ligšioliniai sunkumai, su kuriais susiduriama nustatant infekcijos plitimo kelius (turint omeny, kad kai kurie koronaviruso nešiotojai beveik nepatiria jokių simptomų), nulėmė tai, kad skelbiamas susirgimų visame pasaulyje skaičius, t. y. daugiau nei 330 tūkst., yra daug mažesnis nei realus.
Pražūtingas sprendimas
„Sprendimas testuoti tik pačius sunkiausius atvejus yra pražūtingas visuomenės sveikatos požiūriu“, – sakė Ralphas Baricas, Šiaurės Karolinos universiteto Gillingsų visuomenės sveikatos mokyklos profesorius, senokai užsiimantis koronavirusų tyrimais. Žmonės, kuriems pasireiškia tik silpni simptomai arba apskritai nepasireiškia jokių požymių, anot jo, gali prasirgti lengvai, todėl, nesuintensyvinus testavimo, vyksta nekontroliuojamas viruso plitimas per šimtus tūkstančių nenustatytų užkrato nešiotojų.
Pačioje kovo pradžioje Ispanija nutarė išplėsti testavimo kriterijus ir tikrinti ne tiktai tuos, kurie neseniai grįžo iš Kinijos. Nustatytų atvejų skaičius nuo nedidelės saujelės kaipmat šoktelėjo iki kelių šimtų, o vienas mirčių priežastis teko keisti kitomis. Siatlo (JAV) teritorijoje virusas ėmė cirkuliuoti sausį, bet buvo pastebėtas tik tada, kai ėmė mirti slaugos namų pacientai.
Prancūzijos sveikatos sektoriaus vadovai nė nemėgino ginčytis, kad oficialūs duomenys neatitinka realybės. Tai tiktai ledkalnio viršūnė, sakė Jerome‘as Salomonas, Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijos generalinis direktorius. Jis paminėjo ir daugiau būdų, kaip identifikuoti užsikrėtusiųjų grupes.
Jeigu ligoninėje guli vienas COVID-19 pacientas, ne mažiau kaip dar šeši arba septyni taip pat turėtų sirgti, tik lengvesne forma, sakė J. Salomonas. Vieną mirtį, anot jo, reikia traktuoti kaip signalą, kad aplinkui – ne mažiau kaip šimtas infekuotųjų.
Yra tvirtinančių, kad tai, jog Europoje nepuolama testuoti kiekvieno suslogavusio, nėra peiktina, ypač turint omeny testų trūkumą.
„Testuoti visus, turinčius nežymių simptomų, gal ir atrodo atsakinga, bet labai sekina resursus, – sakė PSO konsultantė Marion Koopmans, vadovaujanti „Erasmus“ universiteto medicinos centro Roterdame virusologinių tyrimų skyriui. – Efektyvesnė strategija – likti namie ir vengti socialinių kontaktų.“
Nepaisant vis platesnio infekcijos išplitimo bendruomenių viduje, Europos šalyse, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Šveicariją ir Austriją, ir toliau prisilaikoma strategijos testuoti tiktai tuos, kurie lankėsi viruso išplitimo vietose arba galimai kontaktavo su pacientu, kuriam diagnozuota COVID-19.
PSO ragina šalis testuoti visus, sergančius neaiškios kilmės kvėpavimo takų ligomis ir buvusius teritorijoje, kurioje virusas perduodamas nuo žmogaus žmogui. Plitimas bendruomenės viduje jau užfiksuotas daugelyje Europos šalių, taip pat Jungtinėse Valstijose.
„Diagnostinio testavimo algoritmai, leidžiantys patikrinti tik nedidelį COVID-19 galimai užsikrėtusių žmonių procentą, šios epidemijos atveju proveržio nežada“, – sakė PSO Sveikatos krizių programos vadovas Michaelas Ryanas.
Remiantis Roberto Kocho instituto (Vokietijos visuomenės sveikatos institucija) perduota informacija, Vokietijoje testavimo mastas jau išplėstas: atliekant testus dėl gripo, taip pat tikrinama, ar mėginiai neužkrėsti koronavirusu.
Sėkmės istorijos
Gausėja įrodymų, kad intensyvesnis testavimas duoda naudos. Pietų Korėjoje, šalyje, kurioje per dieną patikrinama 10 tūkst. žmonių, praeitą savaitę pasveikimų nuo COVID-19 buvo užfiksuota daugiau nei naujų užsikrėtimo virusu atvejų. Dažnas testavimas, kaip protrūkio suvaldymo priemonė, buvo vykdomas ir Taivane bei Singapūre. Nepaisant glaudžių šių šalių ryšių su viruso židiniu tapusia Kinija, jų vykdyta strategija pasiteisino.
Funkcionuojant plačiau siekiančiam tinklui, deja, gali kilti kitų problemų, atkreipė dėmesį Rosanna Peeling, Londono higienos mokyklos Tarptautinio diagnostikos centro direktorė. Testuojant atsitiktine tvarka, anot jos, žinoma, paaiškės nemažai papildomų atvejų, tačiau tai gali sukelti paniką.
„Reikėtų juos izoliuoti arba laikyti karantine, bet išsiaiškinus vis tiek jau būtų per vėlu – virusas jau būtų dar toliau išplitęs“, – užpraeitą savaitę sakė R. Peeling.
N. Brautmann, Berlyne sūnų auginanti moteris, paminėta straipsnio pradžioje, galėjo pristatyti sergantį vaiką į mieste veikiančią testavimo stotį, bet eilėje tą dieną būtų tekę laukti ilgiau nei keturias valandas. Ji apsisprendė neiti. Pamanė, kad jei testas rodys teigiamą rezultatą, tai reikš, kad ji su sūnumi apkrėtė aplinkinius. Užuot išsitestavusi, ji dviem savaitėms užsidarė karantine.
Kartą per dieną, kai gatvėse nėra intensyvaus judėjimo, N. Brautmann su sūnumi išeina pasivaikščioti. Keturiasdešimtmetė moteris įsitikinusi, kad oficialiai paskelbtas Berlyne nustatytų susirgimų COVID-19 skaičius – toli nuo realybės.
„Rimtai į jį žiūrėti nereikia, nes niekas mūsų netestuoja“, – sakė ji.
