Atsiradus 45 kilometrų ilgio Stambulo kanalui, kuriuo ketinama sujungti Juodąją ir Marmuro jūras, gerokai nukentės miškai, saugomos teritorijos ir žemės ūkio paskirties plotai. Į tai, taip pat į rimtą ekologinį pavojų abiem vandens telkiniams bando atkreipti dėmesį JAV gamtos apsaugos organizacijos filialo Turkijoje atstovai.
Kanalo kasimo idėja gimė siekiant rasti būdą, kaip sumažinti tas pačias jūras jungiančiu Bosforo sąsiauriu kursuojančių laivų srautą. Šiuo metu šalies vyriausybė yra užbaigusi techninę analizę ir ketina skelbti projekto konkursą.
Tokią žinią praeitą mėnesį perdavė Turkijos transporto ministras Cahitas Turhanas, bet jokių konkrečių terminų nenurodė.
Kaip spalį rašė Turkijos dienraštis „Sabah“, kanalo tiesimas turėtų trukti septynetą metų ir atsieiti 75 mlrd. Turkijos lirų (11,7 mlrd. eurų). Šie skaičiai, esą, įvardyti vyriausybės pateiktoje ataskaitoje.
Kanalas pavers Stambulą dviem pusiasaliais ir sala. Taip dar 2011-aisiais skelbdamas apie projektą kalbėjo R. T. Erdoganas. Sumas, kurios Turkijoje buvo išleistos gigantiškiems infrastruktūros projektams per 17 jo vadovavimo metų, tenka skaičiuoti dešimtimis milijardų.
Keli iš projektų – naujas Stambulo oro uostas, naujas tiltas per Bosforą ir gigantiškos miesto ligoninės.
Stambulo meras Ekremas Imamoglu projektui nepritaria ir teigia, kad jis nepasiteisins, be to, gali sukelti žemės drebėjimų.
