Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas siekia įtikinti Europos kolegas dėl bankų sąjungos būtinybės. Lapkritį jis viešai paragino steigti indėlių draudimo sistemą, kuri veiktų visame regione, – būtiną sąlygą tarpvalstybiniams sandoriams, nes bankams būtų lengviau imti indėlius iš vienos rinkos ir skolinti kitoms.
Šiuo metu jis mėgina įtikinti savo kolegas ministrus tokios sistemos nauda, ir nors jo pasiūlymas sulaukė pasipriešinimo, nuogi faktai yra tokie akivaizdūs, jog politikos formuotojams nelengva juos ignoruoti.
Europos bankų įsigijimų apimtys smunka, net jei banko vadovai pripažįsta poreikį mažinti rinkos dalyvių skaičių išskaidytame žemyno bankininkystės segmente, o vyriausybės ragina „sveikesnius“ kreditorius skatinti augimą. Bankų pelningumas sudaro vos dalelę Volstrito konkurentų pelnų masto, ir nors akcijų rinkos siekia kone rekordines aukštumas, daugelio stambaus kapitalo kreditorių akcijos silpsta. Maža to, kai kurios Europos šalių vyriausybės vis dar yra išsaugojusios didelius savo šalies bankų akcijų paketus, kurių norėtų atsikratyti.
„O. Shcolzo pastangos rasti išeitį iš aklavietės ir išjudinti projektą, be jokios abejonės, yra sveikintinos, – sakė Andreaas Lindhas, vienas iš „JPMorgan Chase & Co“ finansinių institucijų grupių Europoje vadovų. – Dėl nepakankamos pažangos formuojant bankų sąjungą jaučiamas akivaizdus nusivylimas.“
Nors indėlių judėjimas per sienas yra tik viena iš ryškesnių kliūčių siekiant supaprastinti sandorius, žingsnis link bendro indėlių draudimo plano būtų aiškus pirmas svarbus postūmis skatinant sandorių rinką. Europos šalyse galioja skirtingos taisyklės, susijusios su pinigų plovimu ir finansiniais produktais, ir bankai negali konsoliduoti kapitalo ar iždo funkcijų turimo kapitalo lygmeniu.
Priešingai nei Jungtinėse Valstijose, Europos bankininkystės sektoriuje nebuvo didelio masto konsolidavimo nuo 2008 metų finansų krizės. Po krizės įvestu reguliavimu mėginta neleisti kreditoriams pernelyg išsipūsti, tad Europos kreditoriai sumažino savo investicinės bankininkystės operacijas ir pasitraukė iš verslo, suryjančio pernelyg daug kapitalo.
Dešimt metų greitai pralėkė, o Europos bankų vadovai vis dar susiduria su dideliu spaudimu – dabar ne dėl kapitalo, o dėl pelningumo. Itin mažos palūkanų normos, reglamentavimo išlaidos, tebevykdamos restruktūrizacijos ir būtinybė pakeisti pasenusias technologijų sistemas turi atitinkamos įtakos bankų pelnui.
„Deutsche Bank AG“, naikinantis 18 000 darbo vietų, pripažįsta, jog dalį iškeltų tikslų bus sunku įgyvendinti, Italijos konkurentas „UniCredit SpA“ planuoja atsisakyti 8 000 darbo pozicijų.
Silpnas pelningumas
„Atsižvelgus į neigiamas palūkanų normas ir vangų augimą, bankams bus sunku išlikti pelningiems pasitelkiant tradicinę bankinę veiklą, – sako Giorgio Cocinis, vienas iš „Bank of America Corp.“ EMEA finansų įstaigų patariamosios grupės vadovų. – Reguliavimo apribojimai iki šiol yra viena iš kliūčių konsolidavimui visoje Europoje.“
Bet koks žingsnis konsolidavimo link galėtų padėti sunkumų patiriantiems Vokietijos kreditoriams, kurie yra vieni iš silpniausių regione. Europos bankų nuosavo kapitalo grąža 2018 metais sudarė 6,1 proc. – daug žemesnė nei iki krizės ir prastesnė nei JAV konkurentų, kurių kapitalo grąža siekia dviženklį skaičių. „Deutsche Bank“ šiais metais užbaigė derybas su vietos konkurentu „Commerzbank AG“ dėl susijungimo.
Teoriniu požiūriu, konsolidavimas galėtų padėti bankams diversifikuoti finansavimą ir pagerinti padėtį, mažinant išlaidas ir didinant efektyvumą pasitelkus technologijų sistemų sujungimą. Tarp kliūčių reiktų paminėti aukštesnius kapitalo reikalavimus, keliamus didesniems bankams, taip pat investuotojų vengimą įlieti daugiau lėšų į bankus po to, kai jų akcijų vertė taip smarkiai krito.
Kaip rašė „Bloomberg News“, tiek „ING Groep NV“, tiek „UniCredit“ svarstė galimus siūlymus dėl „Commerzbank“, po to, kai šių metų balandį žlugo derybos su „Deutsche Bank“. Svarstomas dar vienas galimas sandoris, „ Societe Generale SA“ ir „UniCredit“ susijungimas, – abu bankai pagerino savo kapitalo atsargas, sumažino neveiksnių paskolų apimtis ir pasitraukė iš verslų Europoje.
Prancūzijos bankų galia
„BNP Paribas SA“ – vienas iš stipriausių Europos bankų, kuriam, regis, pavyko nenukentėti nuo pastarojo dešimtmečio sukrėtimų, – taip pat galėtų tikėtis perspektyvaus augimo. Jis jau pasinaudojo „Deutsche Bank“ silpnumu, perėmęs apie 1000 Vokietijos kreditoriaus darbuotojų, aptarnaujančių rizikos draudimo fondus.
„Mes Prancūzijos bankus matome kaip galimus „įsitvirtinusius“ kreditorius, nes jie turi stiprią kapitalo bazę ir ieško geografinių ir produktų sferų, – sako Patrickas Sarchas, teisės įmonės „White & Case LLP“ partneris, atsakingas už susijungimų ir įsigijimų finansines paslaugas. – Susijungus stipriam ir silpnam bankui, silpnesnis taptų stipresnis.“
Jau ir anksčiau buvo mėginta žaisti didelio masto susijungimais/įsigijimais. 2016 metais Švedijos bankas „Nordea Bank Abp“ norėjo įsigyti valstybinį „ABN Amro Group NV“, bet šiai idėjai nepritarė Nyderlandų vyriausybė. Šiais metais „UBS Group AG“ kurį laiką svarstė galimybę jungtis su „Deutsche Bank“.
Dauguma šiuo metu vykdomų sandorių yra mažiau ambicingi, jie labiau sutelkti į tokias sritis kaip pasaugos paslaugos ir bendros investicinės bankininkystės įmonės ar aktyvų valdymas. Praėjusį ketvirtadienį „Nordea“ paskelbė apie savo planus pirkti „SocGen“ šiaurės Europos lizingo verslo padalinį už 575 mln. eurų (639 mln. JAV dolerių).
Analitikai taip pat išskiria vietinio konsolidavimo galimybę tarp rinkos kreditorių tokiose šalyse kaip Italija ir Ispanija.
Vietoje megasandorių tarp didžiausių Europos kreditorių labiausiai tikėtinas toks scenarijus, kai vienos šalies stambaus kapitalo bankas perima į vietos rinką orientuotą nacionalinį lyderį kitoje rinkoje, sakė Basilas Geogheganas, „PJT Partenrs“ partneris, konsultuojantis finansines įstaigas strategijos klausimais.
„Jau dabar sunku laikytis šiuo metu galiojančių taisyklių. Jei bus einama didelio masto susijungimų/įsigijimų keliu, padėtis būtų dar sudėtingesnė, – sakė B. Geogheganas. – Aš įsivaizduoju tokį sandorį, kai, tarkim, prancūzų bankas įsigyja stambią poziciją, tarkim, Ispanijoje, ir tada imasi toliau plėsti šią platformą.“
Vietinis konsolidavimas jau pastebimas daugelyje Europos rinkų ir galėtų tapti pagrindiniu susijungimų/perėmimų varikliu 2020 metais, tokios nuomonės laikosi ne vienas sandorių organizatorius.
Bankai tikisi daugiau susijungimų Jungtinėje Karalystėje tarp alternatyviųjų bankų, čia paskutinis didelio masto sandoris buvo įgyvendintas 2018 metais, kai „CYBG Plc.“ įsigijo „Virgin Money“.
Vokietijoje „DekaBank“ – Vokietijos taupomųjų bankų turto valdytojas – ir „Helaba“, Heseno ir Tiuringijos žemių bankas, pradėjo derybas dėl susijungimo.
Didysis katalizatorius
Bet kokie įgyvendinami sandoriai gali galiausiai leisti Europos vyriausybėms atsiimti savo turimą kapitalo dalį bankų sektoriuje. Ispanija valdo „Bankia SA“ akcijų, tuo tarpu Vokietijos vyriausybei priklauso daugiau nei 15 proc. „Commerzbank“ dalis. „ABN Amro“ iš dalies yra valdoma Nyderlandų vyriausybės, o „Royal Bank of Scotland Group Plc. – Jungtinės Karalystės.
Vis dėlto dar daug turi būti padaryta, kad investicinės bankininkystės atstovai ir bankų vadovai galėtų praskinti sau kelią. Bendros indėlių draudimo sistemos idėjai priešinasi šiaurės Europos šalys, sunerimusios, jog joms teks remti sunkumų alinamus bankus, veikiančius pietinėje Europos dalyje. O. Scholzo pasiūlymas įvesti griežtesnes taisykles valstybės garantuotoms skoloms, kurios ypač skaudžiai smogtų Italijos kreditoriams, taip pat sulaukė pasipriešinimo.
Žingsnis bankų sąjungos link galėtų tapati svarbiu sektoriaus katalizatoriumi, padedančiu išsaugoti talentingus darbuotojus, finansuoti sandorius ir stiprinti operacijų mastą tokiose srityse kaip vartojimo finansavimas, teigia BNP pareigūnas Jeanas-Sebastienas Dietschas.
„Daug kas priklauso nuo banko dydžio. Europos bankai pasauliniu mastu yra labai maži, – sakė J.-S. Dietschas, vadovaujantis BNP EMEA finansinių institucijų įmonių finansų praktikai. – Kai kapitalas sukeičiamas Europos lygiu, atsiranda vadinamoji masto ekonomija ir kartu – daugiau pasirinkimo variantų.“
