Toks staigus nuomonės pokytis – pritarimas planui, kuriam tiek ilgai viešai priešintasi – buvo skaudus ir labai netikėtas smūgis kai kuriems įtakingiems pareigūnams, turėjusiems vilčių, kad V. Putinas ras kokį elegantiškesnį būdą pasibaigus dabartinei jo kadencijai 2024 metais išlaikyti savo įtaką.
Dalis prisiminė panašią situaciją 2011 metais, kai prezidento postą jis atsiėmė iš Dmitrijaus Medvedevo, taip sudaužydamas bet kokias liberalesnio rytojaus viltis.
Greičiausiai V. Putinas planą ir toliau pasilikti prezidento poste susigalvojo dar sausį, kai pristatė Konstitucijos pokyčius, bet tada iš pirmo žvilgsnio tarsi atrodė, kad paiso ir palaiko kadencijų skaičių ribojimą, sako net keturi su reikalu nuodugniai susipažinę šaltiniai. Tokios Konstitucijos pataisos – ne kas kita, o „skaudi apgavystė“, teigia vienas Rusijos prezidentui artimas žmogus, o kitas jas pavadino „dūmų uždanga“, kuria siekta kadencijų skaičiaus ribojimą panaikinti paskutinę minutę, taip iki minimumo sumažinant potencialią Kremliaus elito opoziciją.
V. Putino sprendimas leisti sau prezidento poste išbūti dar dvi šešerių metų kadencijas Rusijai kaip valstybei lemia naują politinę trajektoriją, panašią į tą, kuria juda Kinija, kur Xi Jinpingas jau pakeitė šalies pagrindinį įstatymą, taip prailgindamas savo prezidentavimo laiką. Taip pat kaip ir nebelieka klausimų, ar V. Putinas vieną dieną pasitrauks ir leis Rusijai judėti europietiškos demokratijos keliu.
„Tai visiškai kitokia Rusijos valstybė, nebesigėdija autoritarinio formato. Deja, bet nebelieka jokių galimybių normalizuoti santykius su Vakarais. Bet koks progresas šalies viduje nebeįmanomas, stagnacija tik gilės“, – sako „Carnagie“ Maskvos centro analitikas Aleksandras Baunovas.
Dabartinė situacija taip pat atskleidžia sunkumus, su kuriais susidūrė V. Putinas, bandydamas išlaikyti atsargų politinį balansą, kai jo priešininkai Kremliuje jau planavo, kas po ketverių metų galėtų užimti jo vietą. Tos sprendimas gali būti interpretuojamas kaip būdas visiems laikams nutildyti skeptikus, abejojančius V. Putino gebėjimais išlaikyti kontrolę ir besimuistančiam elitui parodyti jo vietą, sako du įtakingi valdžios veikėjai.
„Tai buvo viena iš įstabiausių visų V. Putino valdymo metų specialiųjų operacijų“, – sako politikos konsultacijomis užsiimančios bendrovės „R. Politik“ vadovė Tatjana Stanovaja. Jeigu savo planą būtų pristatęs sausį, „jis greičiausiai būtų sukėlęs masinių protestų ir būtų buvę daugiau laiko sužlugdyti referendumą“, teigia ekspertė.
Viruso įtaka
Bent jau kol kas referendumas dėl prezidento inicijuojamų Konstitucijos pataisų planuojamas balandžio 22 dieną. Vienintelis dalykas, kurio galbūt nesuplanavo V. Putinas, yra koronaviruso protrūkio įtaka Rusijai, galinti priversti Kremlių balsavimą atidėti net iki birželio. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigia, kad V. Putinas Konstitucijos reformų ėmėsi siekdamas apeiti kadencijų ribojimą, ir patikino, kad Kremlius apie tai, esą, tikrai nieko nežinojo, todėl jis situacijos komentuoti negalįs.
Beveik du dešimtmečius, kuriuos praleido valdžioje, 67 metų V. Putinas visada buvo paviršutiniškų demokratinių procedūrų, bet ne turinio, šalinininkas, kuriam visada buvę beprotiškai sunku žaisti pagal Vakarų pasaulio taisykles. Nors ir galėtų nuspręsti 2024 metais nesiekti prezidento posto dar vienai kadencijai, pratiškai nėra manančių, kad jis tokia proga nepasinaudos.
Visą pasaulį apėmęs koronaviruso sukeltas chaosas ir paties V. Putino sprendimas nutraukti Rusijos naftos gamybos susitarimą su OPEC, dėl kurio kaip reikiant smuko žaliavinės naftos kainos, sudarė kone idealias aplinkybes jo užsibrėžtam tikslui pasiekti, teigia Valstybinio vadybos universiteto Maskvoje mokslo darbuotoja Olga Krištanovskaja, besidominti Rusijos politinio elito temomis.
Nepaisant to, V. Putinas kaip reikiant iš vėžių išmušė savo artimiausios aplinkos žmonių, kuriuos jo sprendimas nemaloniai nustebino. Visuomenės pasipiktinimas dėl jo 2011 metais žengto žingsnio atsiimti prezidento postą 2011-2012 metais pakurstė didžiausius visuomenės protestus per visą jo valdymo istoriją.
Sausio 30 dieną buvo paskelbti 1600 Rusijos gyventojų apklausos rezultatai. Visuomenės tyrimą atlikęs nepriklausomas „Levada“ centras išsiaiškino, kad 27 proc. respondentų norėtų, kad V. Putinas prezidentu liktų ir po 2024 metų, o 25 proc. apklaustųjų norėtų, kad jis prezidento pareigas eitų iki mirties.
Rusijos prezidento populiarumo reitingas pastaraisiais metais ėmus prastėti gyvenimo kokybei ir 2018 metais įgyvendinus nepopuliarią pensinio amžiaus reformą ėmė mažėti. Jeigu naftos kaita ir toliau nekils, bus suduotas skaudus smūgis V. Putino ambicijoms padidinti eilinių rusų pajamas ir taip sutvirtinti savo pozicijas valdžioje. 2019 metais Rusijos centrinis bankas perspėjo, kad 2020 metais Rusijos laukia recesija, jeigu tik pasitvirtins „rizikingas 25 dolerių už barelį naftos scenarijus“.
Galiausiai V. Putinas visgi išlaukė momento veikti. Prireikė net mažiau nei dviejų valandų pritarti neva netikėtam valdančiosios partijos parlamentarės ir pirmosios kosmonautės Valentinos Tereškovos siūlymui, kad žemieji parlamento rūmai „paverstu nuliu“ V. Putino kadencijų limitą – tai buvo padaryta per baigiamąsias Konstitucijos pataisų diskusijas.
Vėliau Kremlius primygtinai tvirtino iš anksto nieko nežinojęs apie parlamentarės iniciatyvą ir pareiškė, kad V. Putinas savo nuomonę kadencijų klausimu pakeitęs dėl pasaulyje didėjančio chaoso. Nė vienas valdančiosios partijos parlamentaras nebūtų teikęs tokio pasiūlymo, jeigu to nebūtų nurodžiusi valdžia, sako du neprisistatę šaltiniai.
Žinoma, parlamentas jau kitą dieną pataisoms pritarė, įskaitant ir V. Tereškovos iniciatyvą, o V. Putinas prieš savaitgalį jas pasirašė, paprašęs Konstitucinio teismo įvertinimo. Jau pirmadienį teismas uždegė žalią šviesą.
Kadangi V. Putinas ir toliau galės likti prezidentu, „Vakarų lyderiams teks susitaikyti su mintimi, kad Rusija – tai Putinas, ir visiems laikams palaidoti viltis, kad jis pasitrauks“, – sako Kremliui patarinėjančios Užsienio reikalų ir gynybos tarybos vadovas Fiodoras Lukjanovas.
