„Rytoj mes registruosime komisijos išvadas ir atsakymus į mums Seimo suformuluotus klausimus“, - žurnalistams sakė komisijos vadovas Valentinas Mazuronis.
Pasak jo, dokumentas Seime bus registruojamas kaip komisijos išvada. Ilgiau komisija dirbti negalėjo, mat baigėsi Seimo jai nustatytas terminas. Situaciją po valdančiųjų pasitraukimo komisijos vadovas vadino nestandartine.
Jei Seimas šešiese likusių „Snoro“ komisijos narių išvadų nepatvirtins, jos veikiausiai neturės jokios teisinės galios.
Anot V. Mazuronio, konservatoriai, liberalai ir liberalcentristai grasino boikotuoti komisijos darbą, jei nebus svarstomi konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymai. O Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai vis dėlto komisiją sugriovė. Darbą komisijos nariai baigė šešiese, nedalyvaujant nė vienam valdančiųjų atstovui. Tokio balsų skaičiaus kvorumui, kuris būtų leidęs patvirtinti išvadas, nepakako.
„Ties šeštu ar septintu pasiūlymo TS-LKD paliko posėdžių salę, teigdami, kad jie nesutinka su tomis nuostatomis, kurias komisija priėmė“, - sakė V. Mazuronis.
V.Vasiliauską kaltina įgaliojimų viršijimu
Anot jo, komisijos preliminarios išvados, pristatytos prieš savaitę, iš esmės nekinta. „Snoro“ komisijos narių, likusių svarstant išvadas, nuomone, „Snoras“ nacionalizuotas neturint pakankamai informacijos. Taip pat teigiama, kad Lietuvos bankas „Snorą“ prižiūrėjo netinkamai, mat informacija apie galimai blogą šio banko padėtį buvo žinoma dar 2009 m. Be to, kritikuojamas bankų prievaizdų giminiavimasis su komercinių bankų darbuotojams. Esą tai „galėjo ir gali“ turėti įtakos centrinio šalies banko sprendimas banku kontrolėje.
Be valdančiųjų likę komisijos nariai taip pat kvestionuoja, ar pagrįstai milijoninis užmokestis sumokėtas buvusiam laikinajam „Snoro“ administratoriui Simonui Freakley.
Anot V. Mazuronio, komisija taip pat įtaria, kad skirdamas S. Freakley banko administratoriumi, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas galimai viršijo įgaliojimus. Šiuo klausimu siūloma kreiptis į prokuratūrą.
Į prokurorus taip pat siūloma kreiptis dėl to, ar teisėtai S. Freakley samdytiems konsultantams išmokėjo apie 5 mln. eurų. Taip pat prokurorams siūloma skųsti S. Freakley sprendimą banko informaciją, įskaitant klientų asmens duomenis, perkelti į įmonę „Kroll“ Jungtinėje Karalystėje.
Į spaudos konferenciją, skirtą išvadų pristatymui, neatėjo nė vienas TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ar Liberalų ir centro sąjungos atstovas. Pasirodė tik „tvarkietis“ V. Mazuronis, socialdemokratai Julius Sabatauskas bei Juozas Olekas, „darbietis“ Kęstutis Daukšys, „krikščionis“ Vidmantas Žiemelis bei Artūro Zuoko bendražygis Žilvinas Šilgalis.
Ž.Šilgalis: valdantieji norėjo sau palankių išvadų
Ž. Šilgalio teigimu, valdantieji mėgino perrašyti išvadas taip, kad būtų konstatuota, jog valdantieji „viską padarė labai teisingai“, o V. Vasiliauską „reikėtų paskelbti šventuoju“. Pasitraukusius komisijos narius A. Zuoko bendražygis vadino „Razmos šešetuku“.
„Man labai gaila, kad yra tokiais būdais sabotuojamas darbas“, - sakė Ž. Šilgalis.
Politikas Valstybės saugumo departamento vadovą Gediminą Griną apkaltino melu. Esą jo raštiški atsakymai komisijai nesutampa, o įstatymas tokio rango komisijoms įpareigoja pateikti tik tiesą atitinkančius liudijimus.
J. Oleko teigimu, po nacionalizacijos algos „Snore“ ne tik nemažėjo, bet netgi augo. Tai esą gali pakenkti banko kreditorių interesams.
Anot socdemo, komisijai nebuvo pateikti duomenys apie turto trūkumus „Snore“. Taigi, likusių komisijos narių nuomone, sprendimai dėl banko nacionalizacijos buvo „priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai“.
Vyriausybė esą taip pat nedisponavo visa reikalinga informacija, siūlydama skubos tvarka perrašinėti įstatymus dėl „Snoro“.
V. Mazuronis priminė ir klausimus dėl „Snoro“ auditorių atsakomybės. Tiesa, čia „Snoro“ komisija sprendimo nepriėmė ir perdavė savo turimą informaciją kitoms tarnyboms.
Komisijos vadovo teigimu, Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas pateikinėjo skirtingus skaičius apie turto trūkumą „Snore“. Skirtingi skaičiai esą mirgėjo ir Lietuvos banko pareigūnų bei S. Freakley ataskaitose. Skirtumai esą siekia milijardus. Tačiau bet kurį iš šių skaičių patvirtinančių dokumentų, V. Mazuronio teigimu, negavo.
Anot jo, pagrindimo trūksta maždaug 3 mlrd. litų iš nurodomo „Snoro“ turto trūkumo, o pagrįsti esą galima apie milijardo litų sumą.
Komisija taip pat mėgino aiškintis, ar Seimo ar Vyriausybės nariai galėjo pasinaudoti iš anksto turima informacija apie „Snorą“.
„Mūsų komisija konstatuoja, kad dokumentų, įrodančių, kad buvo tokie veiksmai – komisija tokios informacijos neturi“, - sakė V. Mazuronis.
Komisija taip pat domėjosi Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio įmonės „Novotersa“ sandorių „Snore“. Bet atsakymo nepateikė – esą procesas tebevyksta.
V. Mazuronio žodžiais, vienas kitam prieštarauja ir Valstybės saugumo departamento paaiškinimai dėl informacijos apie „Snoro“ padėtį teikimo prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Komisija taip pat aiškinosi, ar „Snoro“ buvę akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas kišosi į procesus Lietuvoje, siekdami paveikti savo ekstradicijos bylą. Tokių duomenų komisija negavo. Anot V. Mazuronio, V. Antonovas su R. Baranausku taip pat siūlėsi atsakyti į komisijos klausimus, tačiau šios medžiagos komisija taip pat negavo.
J.Razma: patvirtintos išvados galėtų atverti kelią ieškiniams prieš valstybę
TS-LKD partijos frakcijos seniūnas J. Razma DELFI pasakojo, kad iš pradžių valdantieji pasipiktino tuo, jog komisijos pirmininkas V. Mazuronis net neketino posėdyje svarstyti valdančiųjų pasiūlymų. Tačiau po kiek laiko komisijos pirmininkas, anot J. Razmos, nuomonę pakeitė, bet darbas įstrigo ties valdančiųjų siekiu išbraukti sakinį, jog sprendimai dėl „Snoro“ nacionalizavimo buvo priimti skubotai ir nemotyvuotai.
„Pasakėme, kad galėtume ateiti, jeigu bus dalykiškai svarstomi visi pasiūlymai, kurių buvo prašyta. Tai po pusvalandžio tam tikro „tampymosi“ komisijos pirmininkas galų gale tą pažadėjo. Mes nuėjome ir iš tikrųjų pasiūlymai formaliai buvo svarstomi, dėl jų balsuojama. Bet turėčiau pabrėžti, kad dėl visų mano pasiūlymų, kiek spėjome apsvarstyti, balsavimo rezultatai buvo 6 prieš 6, išskyrus vieną nereikšmingą formalų siūlymą“, - pasakojo J. Razma.
Politiko teigimu, darbas galutinai įstrigo ties jo siūlymu išbraukti sakinį, kad „Snoro“ nacionalizavimas buvo skubotas ir nemotyvuotas. J. Razma sako, kad sprendimas buvo motyvuotas, mat viešai buvo pateikti motyvai, ir ne skubotas, o skubus, nes to reikalavo situacija.
„Priėmus tuos sprendimus viešai buvo paskelbti motyvai, kodėl tą reikia daryti. Tai kaip galima rašyti „nemotyvuotai“? O žodis „skubotai“ atveria plačias teisines interpretacijas. Jeigu suprastume kaip „skubiai“, tai su tuo galima sutikti, kad taip buvo pasielgta skubiai, kad nebūtų poveikio visai bankinei sistemai. Kai buvo balsuota palikti tokį finansinę žalą galintį sukelti punktą, tai mes toje vietoje išėjome iš salės“, - teigė J. Razma.
Konservatoriaus nuomone, tokių išvadų patvirtinimas galėtų reikšti, jog didžiųjų kreditorių ar buvusių savininkų advokatams atveriamas kelias reikšti ieškinius valstybei.
P.Auštrevičius: manau, kad išgelbėjome Lietuvą nuo milijardinių nuostolių
Liberalų sąjūdžio atstovas komisijoje Petras Auštrevičius DELFI teigė, kad „Snoro“ komisijos išvadų priėmimą valdantieji boikotavo sąmoningai, nes manė, jog jas patvirtinus Lietuvai gali grėsti finansinės sankcijos.
„Pateiktas „Snoro“ tyrimo komisijos išvadų projektas tikrai neatitiko tų svarstymų ir padėties apibūdinimo, kurią pasiūlė projekto autoriai. Manau, kad jeigu toks siūlymas būtų patvirtintas, jis Lietuvai galimai grėstų labai didelėmis finansinėmis sankcijomis ir dėl to nukentėtų visi žmonės bei Lietuvos biudžetas“, - teigė P. Auštrevičius.
Pasak P. Auštrevičiaus, iš pradžių buvo tikimasi įtikinti kolegas iš opozicijos suformuluoti kompromisines išvadas, tačiau nepavykus to padaryti, nutarta galutiniame balsavime nedalyvauti.
„Iš esmės viskas buvo palikta galutiniam balsavimui tikintis, kad atsiras kompromisinis bei tikrovę atitinkantis tekstas. Deja, taip neatsitiko, todėl, manau, mes ėmėmės visų prevencinių priemonių, kurios galimai išgelbėjo Lietuvą nuo milijardinių nuostolių“, - teigė politikas.
