Pasirodė nauja, jau septintoji, Andriaus Užkalnio knyga ir pirmasis jo romanas, „Taip gyventi verta“. Užsukęs neįtikėtiną siužetą (anglas prabunda lietuviu ir gauna naują gyvenimą Vilniuje), A.Užkalnis su meile ir pašaipa taršo lietuvišką gyvenimą: nuo televizijos užkulisių iki muštynių Palangoje, nuo giminaičių suvažiavimo iki geriausio pasaulyje sekso, koks būna tik Lietuvoje.
Andrius Užkalnis
© DELFI / Domantas Pipas

DELFI publikuoja ištrauką iš romano.

Pamažu ėjau, dairydamasis į žmones. Pažįstamų veidų buvo nedaug. Greta kiosko, kur buvo parduodama cukrinė vata, savo knygeles „Psichiatrinės ligoninės epas“ pardavinėjo mažai žinomas poetas blizgančiomis akimis, apsivilkęs marškinėlius su kūju, pjautuvu ir Antano Sniečkaus portretu.

Jis buvo nusiskutęs galvą plikai ir kur buvęs kur nebuvęs suklikdavo: „Tuoj venas persipjausiu!“, pamojuodavo ore skustuvu, paskui, kai niekas nekreipdavo dėmesio, toliau prekiavo knygomis, kurių niekas nepirko. Su liūdesiu pagalvojau, kai tai, matyt, intelektualiausia Palangos vieta nuo to laiko, kai mieste uždarė paskutinę biblioteką ir ten įrengė dėvėtų drabužių parduotuvę.

Artėjant prie jūros tilto, vis garsesnis buvo šurmulys ir vis tirštesnis gyvulių paradas.

Pagyvenusios bobos juodais kaip naktis po atominio karo plaukais (tik šaknys buvo ataugusios šlykščia raudona spalva), trenkiančios prakaitu iš po sudribusių žastų, ir kirvuku apgenėtais, bjauriai nudažytais kojų nagais; jų diedai nuolatos pavargusiais, abejingais neišnešioto buldogo snukiais, visi kaip vienas su pederastkėmis per pilvą; jauni marozai žemomis kaktomis; baisiausios visos Lietuvos šliundros, į kurias kreipti dėmesį galėjo tik Palangoje, nes tik Palangoje (ir dar Klaipėdoje per Jūros šventę) žmonės tiek išgeria, kad galėtų poruotis su tomis šiukšliadėžėmis; šeimos su neklusniais ir klaikiai aprengtais vaikais, kurių kiekvienas buvo augantis marozo buožgalvis jau su negyvomis akimis ir veido išraiška, kuri kalbėte kalbėjo: „Turi centų? O jeigu rasim?“ Čia buvo tikroji Lietuva, ta Lietuva, kuri dar nespėjo emigruoti, daugiausiai dėl to, kad šitie nežinojo, kaip tai būtų galima padaryti.

Dailininkai piešė baisius portretus ir šaržus – iš tikrųjų, ten nebuvo nei portretai, nei šaržai, tik vienodai šlykštūs atvaizdai, kur visiems nupiešdavo dideles, išsprogusias kaip kiaušiniai akis, vyrams pripiešdavo valingus smakrus, o moterims – ilgas blakstienas.

– Panašiai panašiai, – kalbėjo patenkintos idiotės, tik ką sumokėjusios pinigus už šiukšlę, kurią tampysis su savim iki pat poilsio namų, jeigu nesulaistys šiltu alumi ir nesuteps šaltais čebureko taukais paplūdimyje.

Prie jūros minia žiūrėjo kažkokį pasirodymą ir šūkčiojo su pasimėgavimu, retkarčiais prapliupdama plojimais ir švilpimu. Dvi moterys, stovėdamos atokiau, kalbėjosi.

– Kas ten? Šlapių marškinėlių konkursas?

– Ne, čia ta aktorė... Nu kaip jinai, iš „Motorolerio šou“, nu kaip ta, nu prisimeni. Nu kaip jinai. Nu žinai gi.

– Kuri? Nežinau.

– Kaip tai nežinai, nu ten ta, nu ne ta, kuri, bet ta kita. Kablukutė, va. Asta Kablukutė. Nu, kuri visada durnas bobas vaidina.

– Aaa… O ką ji dabar irgi kažką vaidina?

– Jo, ten pas ją teatras, kažkaip vadinasi 1937 metų klojimo jomarkas ar panašiai. Vaidina vokiečius ir žydus. Ten visokios improvizacijos linksmos, apie Didįjį Tėvynės karą ir konclagerius.

Priėjau arčiau prie improvizuotos scenos. Žiūrovai sėdėjo su pilnais alaus plastikiniais bokalais, kai kurie turėjo įsitvėrę net po du, ir žiūrėjo šou, kur iš garsiakalbio leido tarpukario laikų vokiečių maršus.

Apsivilkusi nacių uniforma ir su esesininkų šalmu ant galvos šiek tiek kauštelėjusi moteris žygiavo vietoje, saliutavo, iškėlusi rankas į orą, rėkė vokiškai „Sieg Heil“ ir „Heil Hitler“ ir vaizdavo, kad šaudo aplink save iš įsivaizduojamo pistoleto, atkišusi dešinės rankos smilių ir rėkdama „pif, paf, ojojoj“. Publika šėlo iš pasitenkinimo.

– Imkit, vaikai, pagaliuką!!! – spygavo aktorė, kreipdamasi lyg į minią, lyg į nieką, o gal ir į visą Lietuvą.

Nestabdydama energijos pliūpsnio, aktorė Kablukutė pasitaisė ant galvos esesininkų šalmą, čiupo mikrofoną ir, kreipdamasi į publiką, šaukė:

– Kur jūsų rankos? Kur jūsų rankos? Darom taip, kaip per aerobiką – SIEG HEIL, SIEG HEIL, SIEG HEIL.

Ji ritmingai saliutavo, kilnodama dešinę ranką į orą. Kai kas iš publikos bandė atkartoti nacių judesius, kiti, akivaizdžiai nebenorintys būti traukiami į vaidinimus, ėjo į šalį. Nusprendžiau namo eiti ir aš ir pasukau atgal, link parko, kur jau turėjau susitikti su Aiste mūsų Sabonio viešbučio apartamentuose.

A. Užkalnio knyga
A. Užkalnio knyga
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aktorius A. Bialobžeskis susižadėjo su mylimąja (8)

Vienas garsiausių Lietuvos aktorių Andrius Bialobžeskis netrukus ims ruoštis vestuvėms -...

M. Tylai – kaltinimai pagyvenusios moters sumušimu (41)

Žinomas muzikos prodiuseris Martynas Tyla turi nemalonumų su teisėsauga dėl prieš metus...

Modelis R. Labutytė atvirai apie tamsiąją savo darbo pusę: anoreksija, mirtys ir stingdanti vienatvė (5)

Populiarus modelis ir prekės ženklo „Provocateur" sumanytoja Radvilė Labutytė jau daugiau nei...

R. Kulvinskytė: mano idėja Lietuvai – konkreti ir savanaudiška (10)

Garsi kūrybininkė, LRT televizijos laidos „Kvieskite daktarą“ vedėja Rimantė Kulvinskytė...

Jubiliejų švenčiantis A. Butkevičius – apie pirmą prezervatyvo šventę, pabėgimą iš grožio konkurso ir keliavimą autostopu (2)

Estrados atlikėjo Kastyčio Kerbedžio vadybininkas Artūras Butkevičius šiandien švenčia...

Top naujienos

R.I.T.A. Gyvenimą pašventė Lietuvai, o dabar tenka kovoti dėl kompensacijų (210)

Iš Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų į atsargą savo noru išėjo apie 40...

Lietuviškas vanduo brangesnis dėl to, kad yra kietas (93)

Pakeisti visus vandens skaitiklius, kur kas dažniau juos metrologiškai tikrinti, o kartu ir didinti...

NT rinką gali ištraukti tik vienas dalykas (39)

Oficialiai šiemet užsieniečiams išduoda apie 9 tūkst. leidimų dirbti. Tai vienas didžiausių...

Mažos valstybės „stebuklingas berniukas“ A. Merkel gali pridaryti rimtų bėdų (180)

Briuselis ir Berlynas tikrai nenorėjo tokio akivaizdaus Austrijos posūkio į dešinę. O austrai...

Orai: geros naujienos – visą savaitę (6)

Po ypač malonaus pirmadienio šiluma bus mažesnė, tačiau artimiausiomis dienomis didesnių...

Galiūnas Ž. Savickas: vaikai turi žinoti, kokias „šiukšles“ į save kemša (28)

Stipriausiu planetos žmogumi tituluojamas Žydrūnas Savickas per savo 26-ių metų profesionalo...

Ne pats geriausias pasirinkimas: 6 baldai, kurių dizaineriai negali pakęsti (14)

Jaučiatės pasirengę išleisti ganėtinai įspūdingą sumą naujiems baldams įsigyti? Tuomet...

Gydytojas A. Unikauskas: storėjate ne tada, kai valgote riebiai (16)

„Nuo seno galvojama: valgysiu riebalus – storėsiu. Tai nelogiška. Juk visas maistas, kurį mes...

Vokietijos specialistų naudotų automobilių ataskaita: „Honda Accord“ po 100 tūkst. kilometrų (5)

DELFI su žurnalu „ Auto Bild Lietuva“ tęsia straipsnių seriją, kuriais kviečia skaitytojus...

Žymus futurologas atskleidė, kokie iššūkiai mūsų lauks iki 2030-ųjų (9)

Ray‘us Hammondas visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip verslininkas. 17...