aA
Pasirodė nauja, jau septintoji, Andriaus Užkalnio knyga ir pirmasis jo romanas, „Taip gyventi verta“. Užsukęs neįtikėtiną siužetą (anglas prabunda lietuviu ir gauna naują gyvenimą Vilniuje), A.Užkalnis su meile ir pašaipa taršo lietuvišką gyvenimą: nuo televizijos užkulisių iki muštynių Palangoje, nuo giminaičių suvažiavimo iki geriausio pasaulyje sekso, koks būna tik Lietuvoje.
Andrius Užkalnis
© DELFI / Domantas Pipas

DELFI publikuoja ištrauką iš romano.

Pamažu ėjau, dairydamasis į žmones. Pažįstamų veidų buvo nedaug. Greta kiosko, kur buvo parduodama cukrinė vata, savo knygeles „Psichiatrinės ligoninės epas“ pardavinėjo mažai žinomas poetas blizgančiomis akimis, apsivilkęs marškinėlius su kūju, pjautuvu ir Antano Sniečkaus portretu.

Jis buvo nusiskutęs galvą plikai ir kur buvęs kur nebuvęs suklikdavo: „Tuoj venas persipjausiu!“, pamojuodavo ore skustuvu, paskui, kai niekas nekreipdavo dėmesio, toliau prekiavo knygomis, kurių niekas nepirko. Su liūdesiu pagalvojau, kai tai, matyt, intelektualiausia Palangos vieta nuo to laiko, kai mieste uždarė paskutinę biblioteką ir ten įrengė dėvėtų drabužių parduotuvę.

Artėjant prie jūros tilto, vis garsesnis buvo šurmulys ir vis tirštesnis gyvulių paradas.

Pagyvenusios bobos juodais kaip naktis po atominio karo plaukais (tik šaknys buvo ataugusios šlykščia raudona spalva), trenkiančios prakaitu iš po sudribusių žastų, ir kirvuku apgenėtais, bjauriai nudažytais kojų nagais; jų diedai nuolatos pavargusiais, abejingais neišnešioto buldogo snukiais, visi kaip vienas su pederastkėmis per pilvą; jauni marozai žemomis kaktomis; baisiausios visos Lietuvos šliundros, į kurias kreipti dėmesį galėjo tik Palangoje, nes tik Palangoje (ir dar Klaipėdoje per Jūros šventę) žmonės tiek išgeria, kad galėtų poruotis su tomis šiukšliadėžėmis; šeimos su neklusniais ir klaikiai aprengtais vaikais, kurių kiekvienas buvo augantis marozo buožgalvis jau su negyvomis akimis ir veido išraiška, kuri kalbėte kalbėjo: „Turi centų? O jeigu rasim?“ Čia buvo tikroji Lietuva, ta Lietuva, kuri dar nespėjo emigruoti, daugiausiai dėl to, kad šitie nežinojo, kaip tai būtų galima padaryti.

Dailininkai piešė baisius portretus ir šaržus – iš tikrųjų, ten nebuvo nei portretai, nei šaržai, tik vienodai šlykštūs atvaizdai, kur visiems nupiešdavo dideles, išsprogusias kaip kiaušiniai akis, vyrams pripiešdavo valingus smakrus, o moterims – ilgas blakstienas.

– Panašiai panašiai, – kalbėjo patenkintos idiotės, tik ką sumokėjusios pinigus už šiukšlę, kurią tampysis su savim iki pat poilsio namų, jeigu nesulaistys šiltu alumi ir nesuteps šaltais čebureko taukais paplūdimyje.

Prie jūros minia žiūrėjo kažkokį pasirodymą ir šūkčiojo su pasimėgavimu, retkarčiais prapliupdama plojimais ir švilpimu. Dvi moterys, stovėdamos atokiau, kalbėjosi.

– Kas ten? Šlapių marškinėlių konkursas?

– Ne, čia ta aktorė... Nu kaip jinai, iš „Motorolerio šou“, nu kaip ta, nu prisimeni. Nu kaip jinai. Nu žinai gi.

– Kuri? Nežinau.

– Kaip tai nežinai, nu ten ta, nu ne ta, kuri, bet ta kita. Kablukutė, va. Asta Kablukutė. Nu, kuri visada durnas bobas vaidina.

– Aaa… O ką ji dabar irgi kažką vaidina?

– Jo, ten pas ją teatras, kažkaip vadinasi 1937 metų klojimo jomarkas ar panašiai. Vaidina vokiečius ir žydus. Ten visokios improvizacijos linksmos, apie Didįjį Tėvynės karą ir konclagerius.

Priėjau arčiau prie improvizuotos scenos. Žiūrovai sėdėjo su pilnais alaus plastikiniais bokalais, kai kurie turėjo įsitvėrę net po du, ir žiūrėjo šou, kur iš garsiakalbio leido tarpukario laikų vokiečių maršus.

Apsivilkusi nacių uniforma ir su esesininkų šalmu ant galvos šiek tiek kauštelėjusi moteris žygiavo vietoje, saliutavo, iškėlusi rankas į orą, rėkė vokiškai „Sieg Heil“ ir „Heil Hitler“ ir vaizdavo, kad šaudo aplink save iš įsivaizduojamo pistoleto, atkišusi dešinės rankos smilių ir rėkdama „pif, paf, ojojoj“. Publika šėlo iš pasitenkinimo.

– Imkit, vaikai, pagaliuką!!! – spygavo aktorė, kreipdamasi lyg į minią, lyg į nieką, o gal ir į visą Lietuvą.

Nestabdydama energijos pliūpsnio, aktorė Kablukutė pasitaisė ant galvos esesininkų šalmą, čiupo mikrofoną ir, kreipdamasi į publiką, šaukė:

– Kur jūsų rankos? Kur jūsų rankos? Darom taip, kaip per aerobiką – SIEG HEIL, SIEG HEIL, SIEG HEIL.

Ji ritmingai saliutavo, kilnodama dešinę ranką į orą. Kai kas iš publikos bandė atkartoti nacių judesius, kiti, akivaizdžiai nebenorintys būti traukiami į vaidinimus, ėjo į šalį. Nusprendžiau namo eiti ir aš ir pasukau atgal, link parko, kur jau turėjau susitikti su Aiste mūsų Sabonio viešbučio apartamentuose.

A. Užkalnio knyga
A. Užkalnio knyga
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Apie savo svorio pokyčius prakalbusi Natalija Bunkė nusprendė lieknėti: tam yra svarbi priežastis (28)

Nors dainininkė Natalija Bunkė buvo tiek labai liekna, tiek apkūnesnė, žinoma moteris dėl...

Garsenybės pasisakė apie alkoholio kontrolę šalyje: dar yra ką keisti (37)

Ketvirtadienio vakarą žinomi žmonės rinkosi į ,,Domino" teatro naujojo sezono premjerą...

Keturių vaikų mama Vilma Javtokienė išgyvena pokyčių etapą: tai tarsi penktasis mūsų kūdikis (38)

Kauno „Žalgirio“ sporto direktorius Robertas Javtokas (39) ir jo žmona Vilma Javtokienė...

Savo mylimąją vedė vienas geriausių Lietuvos dviratininkų Ignatas Konovalovas: vestuvės vainikavo 12 draugystės metų (9)

Vienas geriausių Lietuvos dviratininkų Ignatas Konovalovas praėjusį šeštadienį Panevėžio...

Gedimino Zujaus jubiliejuje Lietuvos estrados korifėjai vaišes ruošė kartu: prie stalo skambėjo ir viešumoje dar negirdėtos istorijos (24)

Šančių kultūros kiemu kauniečių jau spėta praminti kompozitoriaus, muzikos prodiuserio,...

Top naujienos

Iš posto verčiamas Žemaitaitis: šis Seimas dirbs dar mėnesį ir dvi savaites (73)

Darbas Seime truks lygiai mėnesį ir dvi savaites – taip teigia Remigijus Žemaitaitis ir priduria,...

Kokį būstą ir už kiek dabar perka vilniečiai: pokyčiai – kardinalūs (19)

Nekilnojamojo turto ( NT ) rinkoje jau kurį laiką pučia nauji vėjai. Per pastaruosius metus ne tik...

Pergale patenkinti „Žalgirio“ legionieriai: atradome tai, kas ves mus į priekį

Po įspūdingos pirmosios „Žalgirio“ pergalės Eurolygoje prieš Madrido „Real“ komandą...

Gydytojas Morozovas sugriovė įsivaizdavimą apie peršalimą: nustebsite, kiek pinigų paleidote vėjais patarimai, kaip iš tikrųjų gydytis (1)

„Štai ir vėl slogos prasidėjo“, – pakimusiu balsu ir užgulta nosimi skundžiasi kas antras...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (13)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Pietų Korėjos snaiperiai medžios ligotas Šiaurės Korėjos kiaules (6)

Pietų Korėja antradienį prie savo šiaurinės sienos siųs karinius snaiperius ir civilius...

Apie savo svorio pokyčius prakalbusi Natalija Bunkė nusprendė lieknėti: tam yra svarbi priežastis (28)

Nors dainininkė Natalija Bunkė buvo tiek labai liekna, tiek apkūnesnė, žinoma moteris dėl...

Profesionalas aiškina, kokių klaidų negalima daryti ruošiant šilauoges žiemai raudoni lapai – kokį ženklą taip duoda augalas (1)

Su profesionaliu sodininku Gediminu Cijūnaičiu, gediminosodai.lt savininku, kalbamės apie tai, kaip...

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (273)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

Mokytoją iš Molėtų sujaudino gražus mokinių gestas: pedagogė dalijasi patirtimi, kaip sutarti su vaikais

Kol daugybė mokytojų kraipo galvas stebėdami į telefonus įnikusius mokinius, mokytoja Eugenija...