- Esi minėjusi, kad Tau padeda ir mama. Ar dažnai jai palieki sūnų?

- Savo mamai galėčiau žemai nusilenkti, ji – močiutė iš didžiosios raidės. Ramia širdimi palieku vaikelį mamai, jei su vyru tenka išvažiuoti tvarkyti reikalų. Jai niekas nepadėjo, kai reikėjo mane auginti, o aš buvau neramus kūdikis. Mama mane skatina neužsisėdėti, nuvažiuoti visur, kur reikia, ji supranta, kad būna ir pogimdyvinė depresija, ir liūdesys užpuola. Ji beprotiškai myli anūką (šypsosi). Esu labai jai dėkinga. Be to, jau sutarėme, kad kartu važiuosime ir į Siciliją (S.Jasaitis šį sezoną atstovaus Italijos ekipai „Orlandina Basket“ – aut. past.).

- Ar teko patirti pogimdyvinę depresiją?

- Šeimoje viskas gerai, kūdikis sveikas, tad apie depresiją negali būti jokios kalbos. Kita vertus, užplūsta jautrumas. Grįžusi iš gimdymo namų galėdavau visą naktį žiūrėti į kūdikį, šypsotis ir verkti, bet tos ašaros – ne liūdesio, o labai padidėjusio jautrumo, kai nieko sau negali padaryti. Tikiu, kad kai kurioms moterims pasireiškia depresija, tačiau mūsų šeimoje to nėra.

- Šįmet jūsų šeimoje buvo daugiau pokyčių. Pavyzdžiui, butą iškeitėte į namą. Kaip jautiesi naujuose namuose?

- Turėjome daug laiko juose įsikurti ir pritaikyti sau. Ruošėmės šeimos pagausėjimui, tad norėjome didesnės erdvės, gryno oro, kuriame augtų vaikelis. Jei būtume kraustęsi su sūnumi, gal būtų buvę daugiau streso, nes tai būtų buvęs sunkesnis uždavinys. Per visą nėštumą pati daug ką dariau, remontavau ir ruošiausi, tad dabar čia jaučiamės jaukiai.

- Prieš nėštumą buvai labai veikli: koncertavai su dviem merginų grupėmis, dirbai vizažiste. Ar netrūksta šios veiklos?

- Šiuo metu esu motinystės atostogose ir puikiai suprantu, kodėl mamos ar tėčiai į jas išeina. Dabar mano darbas yra rūpintis kūdikiu. Jei sąžiningai, net nespėju pagalvoti, ar man trūksta buvusios veiklos (nusijuokia). Vis tik vizažas – mano hobis, tad ir dabar kartais pagražinu drauges. Tikrai nejaučiu, kad ko nors trūktų, nes esu užimta kūdikio priežiūra: dažnai maitinu, būna ir bemiegių naktų, vos spėju asmeninius reikalus susitvarkyti.

- Kaip manai, ar greitai grįši į sceną?

- 10 metų scenoje – labai ilgas laikotarpis. Dažnai pagalvoju, kaip buvo smagu, kiek keliauta, koncertuota, kiek žmonių sutikta. Visi atsiminimai yra labai gražūs. Niekada nesakau „niekada“, bet šiuo metu esu motinystės atostogose.

- Pramogų pasaulis greitai kinta. Ar nemanai, kad po metų ar dvejų Tavo gerbėjai turės naują simpatiją?

- Apie tai negalvoju ir dėl to nesijaudinu. Šiuo metu mano prioritetai visiškai kitokie. Puikiai pažįstu šią sferą, tad, jei reikėtų grįžti, žinočiau, ką daryti, o jei ne, irgi neliūdėčiau.

- Kuo užsiimtum, jei negrįžtum į sceną?

- Turiu daug idėjų, tikiuosi, kad ateityje jas tikrai įgyvendinsiu.