aA
Praėjusią savaitę Rūtos Ščiogolevaitės ir jos vis dar oficialaus vyro Rolando Damijonaičio skyrybų istorijoje paaiškėjo netikėtas vingis. Dainininkė į teismą kreipėsi ne tik siekdama išsiskirti dėl sutuoktinio kaltės, bet ir norėdama užtikrinti savo vaikų finansinę gerovę. Tiesa, to žinoma moteris griebėsi neįprastu būdu – į teismą ji padavė ne tik savo vyrą, bet ir jo tėvus, o konkrečiau – jo motiną.
Rūta Ščiogolevaitė ir Rolandas Damijonaitis
Rūta Ščiogolevaitė ir Rolandas Damijonaitis
© Fotodiena / Josvydas Elinskas

Prieš beveik dvejus metus R. Ščiogolevaitė su vaikais išsikraustė iš bendrų namų, nes, kaip pati sakė, nebegalėjo daugiau gyventi su sutuoktiniu ir vaikų tėvu. Tačiau skyrybų procesas, panašu, bus itin ilgas ir sudėtingas – santuoką dainininkė siekia nutraukti dėl vyro kaltės, o R. Damijonaitis su tuo nesutinka.

Negana to, šioje istorijoje atsirado ir naujas faktas. Penkis vaikus auginanti dainininkė dar kartą kreipėsi į teismą ir į jį padavė R. Damijonaičio motiną. Bylos esmė apibūdinama paprastai – dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš senelių.

Rolandas Damijonaitis ir Rūta Ščiogolevaitė
Rolandas Damijonaitis ir Rūta Ščiogolevaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

R. Ščiogolevaitė, auginanti penkis vaikus, ne kartą yra minėjusi, kad tokią šeimą išlaikyti nėra lengva. Tokiu pagrindu ji grindžia ir naująjį savo žingsnį Vilniaus regiono apylinkės teisme, kur siekia prisiteisti finansinę pagalbą iš savo sutuoktinio ir vaikų senelių.

Toks atvejis nustebino daugelį, kadangi tai nėra įprasta praktika teismų koridoriuose. Įprastai sutuoktiniai, net jei ir skiriasi, finansinius klausimus aiškinasi tarpusavyje. Tiesa, nors toks ėjimas ir netradicinis, tai jokiu būdu nereiškia, kad šis prasilenkia su numatyta tvarka – tokia galimybė yra randama Civiliniame kodekse.

„Per maždaug 20 metų teisinio darbo praktikos su tokiu atveju nesu susidūrusi, nesu girdėjusi tokių atvejų ir iš kolegų. Be abejo, gyvenime neretai seneliai padeda finansiškai anūkams, tačiau kad tokią pareigą būtų bandoma įtvirtinti teismo sprendimu, neteko matyti.

Tačiau tokia galimybė yra numatyta Civiliniame kodekse – jame pasakyta, kad seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo (Civilinio kodekso 3.237 str. 2 d.). Taigi, įstatymas numato galimybę pareikšti ieškinį seneliams dėl vaikaičio išlaikymo ir, nors Lietuvoje šia nuostata naudojamasi ypatingai retai, nereiškia, kad ja naudotis negalima. Beje, ir kitų Europos valstybių įstatymai taip pat numato tokią senelių pareigą (pvz. Belgijos, Vokietijos, Kroatijos, Estijos ir kt.)“, – Delfi situaciją komentavo „Sorainen“ ekspertė Jurgita Karvelė.

Rūta ir Rolandas Damijonaičiai
Rūta ir Rolandas Damijonaičiai
© DELFI / Tomas Vinickas

Pasiteiravus plačiau apie teismų praktiką tokiais atvejais advokatė neslepia, kad tokių pavyzdžių yra labai nedaug, o ir baigiasi jie dažniausiai nevaisingai.

„Kaip minėjau, asmeniškai su tokiomis bylomis nebuvau susidūrusi, tačiau pasidomėjau teismų praktika. Iš negausios įvairių instancijų teismų praktikos matyti, kad teismai vengia priteisti išlaikymą iš senelių. Norint išsireikalauti tokį išlaikymą, būtina įrodyti dvi sąlygas: (1) seneliai turi galimybę teikti išlaikymą ir (2) vaikas negali gauti išlaikymo iš savo tėvų. Be to, negalėjimas gauti išlaikymo iš tėvų turi būti ne subjektyvus (pvz., tėvai tiesiog niekur nedirba ar mažai uždirba), o objektyvus (pvz. tėvai mirę, arba neįgalūs ir pan.).

Senelių pareiga išlaikyti vaikus yra „antraeilė“ – ji gali atsirasti tik tokiu atveju, kai vaikai negali gauti pakankamo išlaikymo iš savo tėvų. O tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra pirminė ir tiesioginė. Todėl praktikoje, kuomet vienas iš tėvų ima aiškinti, kad jam neužtenka pinigų savo vaikams išlaikyti, tokiam asmeniui teisėjai neretai teisiai šviesiai pasako: susiraskite papildomą darbą. Taigi, jeigu abu tėvai yra darbingi ir neturi didelių sveikatos problemų, remiantis iki šiol buvusia teismų praktika, prisiteisti išlaikymą iš senelių bus sudėtinga“, – tikino pašnekovė.

Svarstoma, gal tokiu žingsniu R. Ščiogolevaitė griebiasi šiaudo. Paklausus, kaip tai vertina teisininkė, ji mano, kad dainininkė aktyviai naudojasi įstatymų suteikiamomis teisėmis.

Rūtos Ščiogolevaitės ėjimas teisme nustebino net profesionalus: per 20 darbo metų apie tokį atvejį nei girdėjo, nei susidūrė, bet vilties yra
© DELFI / Paulius Garkauskas

„Kaip minėjau, Civilinis kodeksas numato galimybę reikalauti iš senelių išlaikymo, vaikų mama šia galimybe teisėtai naudojasi. Ar pavyks įrodyti, jog yra visos būtinos sąlygos, kad teismas išlaikymą priteistų, jau yra kitas klausimas.

Sutikčiau, kad mūsų visuomenėje yra įprasta, jog vaikų išlaikymo klausimais tarpusavyje tariasi vaikų tėvai, seneliai arba tame nedalyvauja, arba būna „antrame plane“. Mano praktikoje skyrybų procese kaip liudytojai sutuoktinių tėvai buvo atvykę vos kelis kartus, manau, dažniausiai jie stengiasi išlikti maksimaliai neutralūs (ir taip išsaugoti gerus ryšius su anūkais). Tačiau ne teismo proceso metu ne kartą yra tekę bendrauti su seneliais, ieškant šeimai geriausių sprendimų, todėl seneliai tikrai nebūna atsiriboję nuo tokių situacijų“, – pastebėjo J. Karvelė.

Nors situacija nekasdienė, vilties, pasak teisininkės, yra.

„Nežinant visos situacijos ir byloje esančių įrodymų, bylos baigtį sunku prognozuoti. Tai, kad teismui toks žingsnis buvo neįprastas, savaime rodo aplinkybė, jog pradžioje ieškinį apskritai buvo atsisakyta priimti, ir tik aukštesnės instancijos teismas nusprendė, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas. Ne paskutinėje vietoje gali būti ir tai, jog ši byla sulaukė dėmesio visuomenėje, apie ją rašo žiniasklaida, diskutuojama socialiniuose tinkluose. Tai, kas daug kam iš pirmo žvilgsnio atrodė „nesąmonė“ (kaip galima reikalauti išlaikymo iš senelių?), daugiau pasidomėjus jau taip nebeatrodo. Visuomenė susimąstė ne tik iš teisinės, tačiau ir iš moralinės pusės – ar tikrai seneliai neturėtų turėti pareigų savo anūkams, ypač kai jiems reikalinga materialinė parama. Šiuo metu daug diskutuojama apie šeimos supratimą, o šeimoje visi turi ne tik teises, tačiau ir pareigas. Be to, šeimos teisėje taikomas vaiko interesų prioriteto principas, tai yra, pirmiausiai žiūrima, kas geriausiai vaikui. Todėl negalima atmesti, kad ieškinys vaikų močiutei būtų patenkintas ir kažkoks išlaikymas būtų priteistas“, – sako advokatė.

Teoriškai išlaikymas, pasak pašnekovės, galėtų būti priteistas visaip, kadangi pagal Civilinį kodeksą išlaikymas gali būti teikiamas trimis būdais: (1) periodinėmis išmokomis (įprastai – kas mėnesį); (2) tvirta pinigų suma (dažnai apskaičiuojama pagal tai, kiek vaikui reikės lėšų iki pilnametystės; arba (3) konkrečiu turtu (pvz. perleidžiant vaikui butą).

„Bet kuriuo atveju šios išmokos būtų laikomos „alimentais“ (nes jos būtų skirtos vaiko išlaikymui). Dėl sumų sunku pasakyti, kadangi, kaip minėjau, senelių pareiga yra papildoma, jie išlaiko vaikus tiek, kiek negeba išlaikyti tėvai. Praktikoje yra laikoma, kad minimaliai iš abiejų tėvų vienas vaikas turi gauti ne mažiau nei 1 minimalią mėnesinę algą, tačiau ši suma gali būti atitinkamai mažinama, kuomet yra daugiau vaikų, kuriems patiriamos tos pačios išlaidos (pvz. būsto šildymui, kurui vežant vaikus į mokyklą ir pan.). Tad jeigu iš senelių būtų priteisiama kažkokia pinigų suma, ji būtų apskaičiuota taip: būtinieji vaikų poreikiai – abiejų tėvų teikiamas išlaikymas“, – komentuoja J. Karvelė.

Pasiteiravus, kokias galimybes šiame kontekste turi seneliai ir ar jiems būtų padengiamos teismo, advokatų išlaidos, jei šie visgi įrodytų, kad anūkų finansinė gerovė – ne jų pareiga, advokatė neslepia, jog ir čia, ir kitose bylose vyrauja rungimosi principas.

„Jeigu seneliai sutiktų geranoriškai mokėti išlaikymą, bylos teisme nebūtų. Todėl jeigu byla yra teisme, tai reiškia, jog seneliai nesutinka mokėti išlaikymo anūkams. Tokiu atveju seneliai turi įrodyti, jog arba (1) jie neturi galimybės išlaikyti anūkų (atkreipiu dėmesį, kad tėvams tokia taisyklė nėra taikoma, tai yra, tėvai privalo besąlygiškai išlaikyti savo vaikus); arba (2) senelių išlaikymas nėra būtinas, tai yra, objektyviai išlaikymą gali teikti tėvai.

Civilinėse bylose procesas vyksta vadovaujantis rungimosi principu: abu pusės įrodinėja savo poziciją, teisėjas klausosi ir nusprendžia, kuri pusė yra teisi. Šeimos bylose teisėjas gali būti aktyvus (pats paprašyti pateikti įrodymus ir pan.), tačiau rungimasis niekur nedingsta. Todėl ta pusė, kuri pateiks svaresnius argumentus ir įrodymus, nugalės. Kitas principas sako, kad bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti kitai šaliai patirtas išlaidas. Todėl jeigu atsakovas laimi bylą, teoriškai teismas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas gali priteisti iš ieškovės“, – pasakojo advokatė.

Pasiteiravus, ar darbo praktikoje yra buvę ir kitų neįprastų bylų, kai skyrybų metu vaikams finansinę gerovę bandoma išgauti per kitus, trečiuosius asmenis (pvz. kiti giminaičiai, šeimos draugai ir t.t.), pašnekovė sako, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau tai nebūna teisminiai ginčai.

„Dažniausiai sutuoktiniams skiriantis pasiturintys seneliai anūkams perduoda kokį nors nekilnojamąjį turtą arba didesnę pinigų sumą. Tokie susitarimai neatsispindi oficialiuose skyrybų dokumentuose, tačiau labai prisideda prie mažiau skausmingo išsiskyrimo ir santykių išsaugojimo.

Čia norėčiau priminti, kad Lietuvoje galioja privaloma šeimos ginčų mediacija, kuri taip pat prisideda prie „nestandartinių“ sprendimų radimo. Teismai, spręsdami sutuoktinių ginčą (ir vaikų išlaikymo klausimus), yra griežtai saistomi galiojančių įstatymų. Tačiau kuomet šeima ateina pas mediatorių, mediatoriui yra svarbu ne teisingai pritaikyti įstatymus, o rasti visus tenkinantį teisingą sprendimą. Todėl būna, jog mediacijose dalyvauja ir seneliai, ir pilnamečiai vaikai, ir kiti artimi giminaičiai. Ir mediacijos metu dažnai pasiekiami tokie sprendimai, kurių teismas negalėtų patvirtinti, jeigu byla būtų teisme. Pvz. dalis turto, kurį norima perduoti vaikui, priklauso įmonei. Teismas gali padalinti tik įmonės akcijas, tačiau mediacijoje susitarus, tą turtą galima išpirkti iš įmonės ir perduoti vaikui. Taip pat būna atvejų, kuomet vienam iš tėvų faktiškai priklausantis turtas būna užrašytas kitų asmenų vardu – teismas tokio turto „neliestų“, tačiau mediacijoje neretai pavyksta susitarti dėl tokio turto (ar alternatyvos) perdavimo vaikams.

Todėl reziumuojant, šeimos santykiuose į situaciją būtina žvelgti kūrybiškai, ieškoti nestandartinių sprendimų, kas mūsų aptariamu atveju ir buvo padaryta“, – komentavo vyresnioji teisininkė J. Karvelė.

Delfi primena, kad R. Ščiogolevaitė ir R. Damijonaitis iš viso susilaukė keturių vaikų. Dar vieną atžalą pora augino iš ankstesnių dainininkės santykių su šokėju Deividu Meškausku.

Neseniai R. Damijonaitis Delfi davė išskirtinį ir atviriausią savo gyvenimo interviu, kuriame papasakojo mažai kam žinomų detalių apie jųdviejų santuoką ir skaudžias skyrybas. Rolandas nesutinka ne tik su tuo, kad dėl skyrybų yra kaltas jis, bet taip pat neigia ir tai, jog prieš Rūtą naudojo fizinį ar psichologinį smurtą.

Be to, verslininkas pasakojo, jog žinia apie skyrybas jį apskritai išmušė iš vėžių. Pasak jo, jokių rimtų pokalbių apie tai nebuvo. Nekalbėta ir apie galimybę, kad žmona kuriam laikui su vaikais išeis gyventi kitur. „Man tai buvo didžiulis šokas“, – prisiminė jis.

Tuo tarpu Rūta laikosi kitokios pozicijos. Dainininkė tikina, kad santuokos metu patyrė smurtinius santykius, o dėl nepavykusios santuokos yra kaltas būtent jos vyras.

„Tu nežinai, kur tu gyvensi, kaip tu gyvensi, sudėtinga. Ypač, kai yra didelis ginčas“, – laidoje „Kasdienybės herojai“ yra sakiusi dainininkė.

Visą laidą su R. Ščiogolevaite galite žiūrėti čia:

DELFI
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(172 žmonės įvertino)
2.7965

Vaidas Baumila iš LRT eterio dingo ne šiaip sau: pažeidė sutarties sąlygą (49)

Akyliausi žiūrovai veikiausiai pastebėjo pokyčius LRT laidoje „Svajoja vaikai“. Ilgą laiką...

Gimtadienį švenčianti Gabrielė Rutkauskienė-Vasha: kartais jaučiuosi taip, lyg man būtų 40 metų (55)

Gabrielės Rutkauskienės -Vashos namuose gruodžio 6-ąją – didelė šventė. Žinoma atlikėja...

Birutės Navickaitės namuose žiba dukros puošta eglutė: mamai neleido net užkabinti žaisliuko (110)

Įsibėgėjus gruodžiui pamažu imama jausti švenčių laukimo dvasia. Miestuose jau žiba...

Karina Krysko su sūnumi įsiamžino šiltuose kadruose: užfiksuotas nepaprastas mamos ir vaiko ryšys (34)

Gruodžio mėnesį daugelis ima galvoti apie didžiąsias metų šventes. Kalėdų laukimu jau...

Kuriozas LSDP nuotolinio posėdžio metu: politikė kolegų akivaizdoje nusimovė kelnes (221)

Dar viena politikė pakliuvo į nemalonią situaciją dirbdama nuotoliniu būdu. Lietuvos...

Top naujienos

D+ Tomas Janonis

Įspūdinga LRT pastatų rekonstrukcija kelia aistras: kiek visa tai kainuos ir kas tą kainą pasiryžęs mokėti (4)

LRT pastatų atnaujinimo architektūrinis konkursas, regis, nevyksta taip sklandžiai kaip buvo...

Specialus kodas statybininkui – tik pradžia: pokyčiai galimi ir kitų sektorių darbuotojams (83)

Siekiant mažinti nelegalų darbą nuo Naujųjų statybų sektoriuje dirbantys asmenys privalės...

„The Times“: NATO būgštauja, kad Rusija vos per 2 valandas gali atkirsti Baltijos šalis (17)

Šiaurės Atlanto aljansas baiminasi, kad Rusija , pasitelkdama migrantus, gali per dvi valandas...

Jau sausį vairuotojai privalės turėti naujas vaistinėles: už senų naudojimą – ir baudos, ir trūkumai techninėje apžiūroje (135)

Jau nuo sausio 1-osios vairuotojai, pirmosios pagalbos vaistinėles įsigiję prieš kelis metus,...

Lietuvių šventinės tradicijos: vis dar dėmesys daiktams ir pilnam stalui?

Pirmasis šių metų sniegas priminė kiekvienam iš mūsų, kad šventės jau visai ne už kalnų....

Vaidas Baumila iš LRT eterio dingo ne šiaip sau: pažeidė sutarties sąlygą (49)

Akyliausi žiūrovai veikiausiai pastebėjo pokyčius LRT laidoje „Svajoja vaikai“. Ilgą laiką...

Žiema parodys tikrą savo veidą – paspaus net 21 laipsnio šaltis (45)

Aukšto atmosferos slėgio sūkurys į Lietuvą atnešė žiemišką šaltį. Po šaltos antradienio...

Pasijuokė iš lietuvių pamėgto prekių ženklo fotosesijų: štai, kaip iš tiesų atrodo jų parduodami drabužiai (1)

Drabužių parduotuvių tinklas „Zara“ garsėja tuo, kad stebina savo fotosesijomis – modeliai...

D+Žinių radijas

Kada sustos rekordiškai augti būsto kainos? (2)

Ar Lietuvos banko ribojimai antrai paskolai atvėsins įkaitusį kainų laužą? Ar nuosavas erdvus...

Specialistai įspėja dėl „ekologiškos“ buitinės chemijos: neapsigaukite (1)

Buitine chemija vadinama labai daug gaminių, pradedant įvairiais plovikliais, baigiant avalynės...