Pirmasis apie D. Teišerskytės mirtį pranešė naujienų portalas žmonės.lt. Portalo žiniomis, vos prieš porą dienų ji buvo paleista iš ligoninės į namus, kad galėtų paskutines gyvenimo dienas praleisti su šeima.
2022-ųjų vasara buvo viena sunkiausių moters gyvenime – buvusiai Seimo narei buvo diagnozuota klastinga liga. Apie diagnozę kurį laiką žinojo tik artimiausi žmonės.
Tą pačią vasarą Daliai Teišerskytei buvo atlikta ir operacija, paskirtas sudėtingas gydymas.Kurį laiką atrodė, kad liga atsitraukė, tačiau ją vis tiek prižiūrėjo medikai.
„Kenčiu, kai niekas nemato. Niekas neturi kentėti kartu su tavim. Nebent tavo patys pačiausi, vaikai, anūkės. Jie man labai padeda sunkiu metu. Kur reikia, nuveža, kai reikia, parveža, kai reikia perriša, kai reikia, paglosto, kai reikia, paverkia kartu. Bet kuo čia dėti kiti žmonės? Kodėl aš juos turiu užkrėsti savo niūrumu, ligomis, problemomis?“ – apie savo ligą laidoje KK2 tuomet nenoriai kalbėjo Dalia Teišerskytė.
Kai liga grasina atimti brangiausią – gyvenimą – žmonės išmoksta džiaugtis kiekviena akimirka. Dalia susigalvojo naują ritualą – paskutines vasaras kasryt basa braidžiojo po rasą.
„Iš ryto, kai atsikeliu, apeinu viską basa, per rasotą žolę, ar lietus, ar saulė, Ar dabar jau šalta, bet vis tiek einu. Ką aš žinau, kodėl. Taip norisi“.
„Ai, galvoji, kiek čia man liko, nebesinervinsiu. Viskas gerai. Duok Dieve, jeigu viskas bus gerai. Dar aš turiu išleisti dvi knygas, dabar taip greitai negaliu pabaigti su savo gyvenimu“, – dar pernai kalbėjo ji.
Prieš kelerius metus D. Teišerskytė išleido penkioliktą eilėraščių knygą „Paskutinių lapų išleistuvės“. Tuomet poetė Dalia Teišerskytė pasidalino išskirtinėmis savo gyvenimo istorijomis.
Kalbėdama apie savo eilėraščius ir vieną jų deklamuodama, Dalia atskleidė, jog jie ne visada apie ją pačią.
„Jie apie mano heroję, o aš esu kaimietė, paprasta, kuri vakarais išgeria samagono, o dieną ravi daržą. Nutiko įdomus dalykas, šiais metais ravėjau, o pro šalį važiavo juoda, graži mašina, sustojo, iš jos išlipo be proto gražus vyras, atsistojo anapus tvoros ir sako: „Laba diena, aš niekada nemaniau, kad jūs pati ravite daržą“. Žmonėms atrodo, kad aš esu ponia, aš – ne ponia. Aš tiesiog eilinė moteris, kuriai Dievas davė galimybę nugyventi neapsakomai turtingą gyvenimą. Ne pinigų prasme turtingą, pinigų neturiu ir niekada neturėjau. Man visada užtenka tiek, kiek aš turiu“, – tuomet LNK laidoje atviravo D. Teišerskytė.
Užsigrūdinusi Sibiro taigoje, susidūrusi su daug skaudžių netekčių, D. Teišerskytė prisiminė gyvenimą tremtyje. Nors tuo metu jaunai merginai teko dirbti sunkius darbus, ji su šypsena pasidalino istorija, kuri suteikė džiaugsmo net būnant toli nuo namų.
„Puikiai prisimenu, kai mano gimtadieniui Sibire pasiuvo suknelę iš dviejų senų chalatų. Ir aš buvau tokia laiminga! Turiu išsaugojusi nuotrauką, kurią įdėjau net į savo reklaminį bukletą. Pažiūrėkite, kokia laiminga mergaitė, vidury Sibiro, avietyne, stovi su marga suknele“, – dalinosi poetė.
Be sunkių darbų, kuriuos turėjo dirbti laiba, jauna mergina, Dalia prisiminė ir mokyklos laikus, kuriuose, kaip teigia pati, buvo išties išdykusi.
„Pirmiausia, ką veikiau Sibire, tai mokiausi, nemokėjau nei vieno žodžio rusiškai, bet greitai gaudžiausi. Mokykloje iš tiesų buvau labai pašėlusi, su klasiokais eidavome rūkyti už barako, susisukdavome paprastą žolę, ne tą žolę, o tą paprastą, kuri jau būdavo padžiūvusi. Puikiai prisimenu mokyklos direktorių, kuris buvo su viena akimi ir lazda. Vieną kartą jis mus išlupo ta lazda taip, kad rūkyti daugiau nėjome“, – juoko neslėpė Dalia.
D. Teišerskytė gimė 1944 m. lapkričio 27 d., Leonavos kaime, Raseinių rajone. 1950–1953 m. mokėsi Kretingos vidurinėje mokykloje. 1953 m. su tėvais ištremta į Sibirą. 1953–1959 m. mokėsi Rusijos Irkutsko srities Meždugrankos miškų ūkio septynmetėje mokykloje. 1959–1962 m. dirbo miškų ūkio darbininke. Grįžusi į Lietuvą, 1963–1967 m. mokėsi Kauno technologijos technikume (dabar Kauno kolegija), spaudos technologijos kurse. 1968 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą, kurį baigė 1974 m. ir įgijo žurnalistės specialybę. 1967–1989 m. dirbo „Raidės“ ir V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvėse, „Žinijos“ draugijoje, Kauno menininkų namų direktore, „Gabijos“ žurnalo redaktore. Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Modilinos“ mokymo centrą, „Gabijos“ žurnalą. 1989–2000 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gabija“.
2000–2016 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Šeimos ir vaiko reikalų bei Verslo ir užimtumo komisijose, buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, pirmininko pavaduotoja. Vėliau darbavosi Informacinės visuomenės plėtros komitete, Etikos ir procedūrų komisijoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Dirbo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Buvo aktyvi Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus narė, Kauno moterų klubo „AD ASTRA“ prezidentė. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, Tarptautinės publicistų ir rašytojų sąjungos narė.(parašė per 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniams). Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2006 metų.
Sukūrė ir išleido 15 poezijos rinkinių, eilėraščių vaikams, novelių knygą „Ratas“ (1997), atsiminimus apie tremtį „Ir aš ten buvau“ (2015). Pastaraisiais metais išleido eilėraščių rinkinį „Paskutinių lapų išleistuvės“ (2021), o prieš metus – rinkinį „Aš sugrįšiu“ su dviem kompaktinėmis plokštelėmis, kuriose įrašytos garsių Lietuvos atlikėjų dainos pagal jos eilėraščius. Dalia Teišerskytė yra parašiusi daugiau kaip 400 tekstų estradinėms dainoms.
Kompozitorius J. Cechanovičius pagal jos eiles, skirtas Romo Kalantos atminimui, sukūrė „Requiem žuvusiems už laisvę“, kūrinys buvo atliktas 2023 metų gegužės 14 dieną Kaune.
Dalia Teišerskytė, nepaisydama ligos, atsiliepdavo į daugybę jos kūrybos gerbėjų kvietimų susitikti, apgailestavo, kad negali aplankyti visų. Jos jautrūs, nuoširdūs susitikimai rajonų kultūros centruose, bibliotekose sutraukdavo itin gausų klausytojų būrį, palikdavo neužmirštamą įspūdį. Gražiai pagerbė savo garsiąją kraštietę Raseiniai. 2023 m. spalio mėnesį miesto Maironio parke poetės Dalios Teišerskytės garbei buvo iškilmingai pasodinta mažalapė liepa, kuri ateities kartoms simbolizuos ilgą ir išskirtinį kūrėjos poezijos kelią.
Dalia Teišerskytė – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, legitimuota bajorė, Garbės teismo pirmininkė. Bajorų sąjungos įžado „Tiesos, Garbės, Orumo“ ji laikėsi visą savo gyvenimą.
Poetė apdovanota Kauno miesto savivaldybės Santakos garbės ženklu, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus „Garbės ženklo“ ordinu.
