Įdomu tai, kad Anžela išliko tokia pati – nesužvaigždėjusi, paprasta, su šypsena pasakojanti apie idealų svorį, vestuves ir užpakaliuką, kurio, kaip teigia, neturi.
– Anžela, užklupus populiarumui dažnai keičiasi ir asmenybė. Ar pastebėjai, kad pasikeitei kaip žmogus?
– Hm. Mano nuomone, žmogiškąja prasme išlikau tokia pati. Dažnai sulaukiu komplimentų, sako, kad nekeliu nosies, neišsidirbinėju. Galbūt dabar šiek tiek daugiau reikalauju iš savęs ir aplinkos.
– Pastebėjai, kad prie veidrodžio sukiojiesi ilgiau nei anksčiau?
– Taip. Anksčiau prie veidrodžio tiek laiko nepraleisdavau. Laikiausi sau įprasto režimo: „Čia truputį patepliosiu, gal čia pridėsiu.“ Tai viskas. Lyg ir gražu... Ėmusi domėtis kosmetika, pasiruošimu koncertams pradėjau norėti atrodyti skirtingai. Galvojau, kaip apsirengti, kad nebūčiau tokia pati. Į renginius pradėjau rengtis vienaip, į koncertus – kitaip.
– Ar pasikliauji stilistais?
– 90 procentų viską darau pati. Jeigu galiu, kodėl ne? Nenoriu gaišinti žmonių. Yra tekę nusivalyti makiažą, kai vienai vizažistei nepasisekė, o plaukų priežiūros nepatikiu niekam. Jie be galo trapūs. Nemalonu, jei paprašai makiažo ir nupasakoji visas detales, o žmogus padaro savaip, nes jam taip atrodo geriau. Kartą yra tekę grįžti namo persirengti.
– Kokią savo kūno dalį įvardytum kaip pačią mėgstamiausią?
– Esu savikritiška, negaliu sakyti, nes tik dabar pradėjau sportuoti (nusišypso). Galiu įvardyti savo nemėgstamiausią vietą – tai užpakaliukas. Kaip tik dabar jį statau. Dažnai pabrėžiu, kad užpakaliuko neturiu.
– Turi nustačiusi svorio ribą, kurią peržengusi rimtai susiimi?
– Mano idealus svoris 52 kilogramai. Kiekvieną rytą pamačiusi svarstykles negaliu jų pakęsti. Jei sveriu 52,5, vadinasi, kažkokią nesąmonę dar galiu suvalgyti, jei 51 – galiu suvalgyti nesąmonę vakare arba naktį, o jei 53 – viskas, valgyti nebegaliu. Nesu išimtis, nespėju derinti mitybos su greitu gyvenimo tempu, tad pasitaiko, kad per pertraukėlę griebiu tai, kas po ranka papuola.