- Marijonai, ar tau patinka toks ramus gyvenimas?
- Susitaikiau su tuo ir pripratau. Juk ne amžinai tęsis. Kartais man patinka tiesiog trintis po namus ir nieko neveikti arba voliotis lovoje ir žiūrėti filmus, skaityti knygas. Dabar iš namų išeinu tik į repeticijas ir su būsimais koncertais susijusius susitikimus.
- Kokį filmą dabar žiūri?
- Vakar pradėjau žiūrinėti matytas ir nematytas "Star Wars" dalis. Noriu peržiūrėti viską ištisai. Eisiu į kino teatrą žiūrėt naujausios dalies, tai noriu gaudytis.
- Jei sėdi namie, tai gal eglutę jau papuošei?
- Šiaip eglutę puošiu Kūčių dieną, bet šiemet puošiu po koncerto Klaipėdoje. Juokauju, kad nuo to koncerto priklauso visa mano ateitis.
- Jaudiniesi?
- Kaip visada – šiek tiek. Daug galvoju apie būsimą šou, bet tas jaudulys nėra baimė ar nerimas. Tiesiog supratimas, kad laukia neįtikėtinas gyvenimo nuotykis. Tiesą sakant, aš jau pusę metų nuolat apie tuos koncertus galvoju.
Šiemet buvo daug daugiau išankstinio pasirengimo, nes koncertas - techniškai sudėtingesnis nei bet koks buvęs anksčiau. Daugiau disciplinos sinchronizuojant muziką su vaizdu, todėl reikėjo daugiau repeticijų ir netgi repeticijų prieš repeticijas.
- Šiemet, kaip suprantu, reikia daug kalbėti apie koncertų vaizdą. Gal gali bent truputį papasakoti, kaip ten viskas bus?
- Žmonės manęs to nuolat klausinėja. Mačiau koncerto planus ir vizualinius dainų sprendimus kompiuteryje, mačiau tą milžišką namo dydžio scenos konstrukciją. Bandau įsivaizduoti, kaip tai atrodys realybėje, kai viską sujungs, pridės šviesos ir kitus efektus.
Turėtų būti labai įspūdinga, tačiau labai sunku tai iš anksto paaiškinti. Todėl nuolat kankinuosi bandydamas žmonėms atsakyti, kas ten bus. Juokingiausia, kad aš visko normaliai net nepamatysiu, nes gi daugiausiai laiko ant scenos praleidžiu žiūrėdamas į žmones, o ne į vaizdus už savęs.
- Galėsi pažiūrėti vaizdo įrašą…
- Per daugybę metų taip ir nepripratau savęs matyti ekrane. Stengiuosi nežiūrėti nei koncertų, nei TV laidų, nei renginių, kuriuos vedu, įrašų. Man tikrai smalsu, bet nelabai sau patinku. Jay Leno ar „Metallica“ – geriau. Todėl renkuosi juos, o ne save, kai noriu pažiūrėti koncertą ar TV šou. Siautėdamas koncerte ar šiaip dažnai būdamas tarp žmonių, aš tikrai jaučiuosi patogiai ir nekompleksuoju dėl to kaip atrodau, ar kas esu, bet žiūrėt ir klausyt save iš šalies vis tiek keista ir nejauku.
- Kai buvai labai jaunas, ar bandei įsivaizduoti, kad dainuoji milžiniškai žmonių miniai?
- Turiu namie savo paauglystės nuotraukų, kur rašaliniu parkeriu esu viršui iškeverzojęs "The Greatest Rock'n'Roll Singer Of The World". Ar kažką panašaus... Tai reiškia, kad tokie kliedesiai ir noras pasijusti rokstaru buvo. Vizija, kad dainuoju stadionuose, matyt, lankė, tačiau tikrai niekada nemaniau, kad tai įmanoma. Ir vis dar negaliu patikėti. Gyvenimas - man per geras, kad leido tai patirti.
- Įprastai esi labai kuklus, nemėgsti reklamos, dėmesio, droviesi, jei tave giria. Negi per tiek metų žvaigždžių liga nesirgai?
- Nežinau. Čia gal tinka ta pati taisyklė: kai esi durnas, tai nežinai, kad esi durnas. Todėl ir su žvaigždžių liga: gal nežinau, kad jau peržengiau ribą ir gal ją turiu ir dabar?
- Dainininkai sako, kad kai ji praeina, tai supranti, kad buvo.
- Tada ji dar nepraėjo, nes nepajutau.
- Tai jei nepraėjo, gal gali bent kartą gyvenime pasigirti?
- Na, gerai – pasigirsiu. Manau, kad aš ir grupė per ilgus koncertinius metus susikūrėme gerą reputaciją. Aš tikrai ramia širdimi galiu pasakyti, kad mes esam geri. Žinau tai iš to, kaip dirbam ir kokią gaunam publikos reakciją.
Mes nieko nedarom puse kojos. Mes nerengiam koncertų saugodami save. Mes esame gera grupė net be visų tų spindinčių ir akinančių efektų. Esame groję ir su keliais prožektoriais ir buvo gerai. Tačiau... mes esame dar geresnis ir galingesnis veiksmas, kai prie mūsų prisijungia vizualus apipavidalinimas. Jį irgi kuria savo darbo profesionalai. Tai štai, ką aš galiu drąsiai pasakyti žmonėms. Ir dar: mes esame grupė, kuri nemeluoja.
- Scenoje mėgsti bendrauti su savo muzikantais, per „3D Show” tai nebus paprasta. Kaip suprantu, dalis grupės narių bus užkelti į konstrukcijos-namo viršų ir patys tarpusavyje galės bendrauti tik pasitelkę ryšio priemones.
- Taip, šiais metais tai bus didelis iššūkis. Dalis muzikantų bus atskirti vienas nuo kito ir stovės skirtinguose aukštuose. Aš būsiu pasiųstas į scenos priekį lyg atkaklus nuo visų atsiplėšęs tankas. Jei susimausim, muzikantai dar spės pabėgti, bet mane nušaus pirmą. Vokalistai, kai neturi ką veikti ir pasijunta pažeidžiami, paprastai pradeda glaustytis prie gitaristo ar būgnininko. Dabar tam nebus galimybių. Pripažinsiu, toks atsiskyrimas nuo chebros šiek tiek neramina. Kita vertus, man patinka improvizuoti, įsipainiot į nelauktas situacijas ir jas įveikti. Taigi, viskas gerai. Tokia - koncerto koncepcija: žmogus kontrastuojantis su dideliu, masyviu ir kasdien vis tobulesniu technokratiniu pasauliu.
Kas vyks M. Mikutavičiaus "3D šou" galite pamatyti anonse:
