Nė vienas jo taip gerai nepažįsta, kaip žmona. "Jis labai valdingas žmogus, besilaikantis dviejų auksinių taisyklių: pirma - mano žmona turi viską namie padaryti viena, antra - niekada neturi girti žmonos, kitaip ją sugadinsi", pasakoja Liudmila.
Putina apie savo santuoką pirmą kartą pasakoja prezidento biografijoje "Kelias į valdžią". Čia pateikiamos Putinų šeimos gyvenimo detalės daug ką nustebins. Pasirodo, pirmoji Rusijos dama yra tokia pat moteris, kaip tu ir aš. Ji pati eina apsipirkti, verda, plauna indus ir tvarko kambarius. Ji taip pat rūpinasi vaikais. Vėlai vakare, kai namie įsiviešpatauja tvarka, Liudmila ima laukti vėlai iš darbo grįžtančio vyro...
"Jis viską už mane nusprendžia", - sako Liudmila. Net dėl atostogų jis apsisprendžia vienas. "Kai jis pirmą kartą mane pasiėmė slidinėti, net neklausė, ar aš apskritai to noriu. Jam tai buvo savaime suprantama", - neslepia prezidento žmona.
Net ir tokiais svarbiais klausimais, kaip vardų parinkimas vaikams, Putinos žodis nebuvo lemiamas. "Pirmąją dukrelę siūliau pavadinti Nataša, - pasakoja Liudmila. - Deja, jis nesileido į jokias diskusijas. Nepadėjo net ašaros. Supratau, kad neturiu jokio pasirinkimo. Dukra šiaip ar taip bus pavadinta Maša".
Liudmila išmoko neuždavinėti jokių klausimų. Jos vyras ilgus metus buvo šnipas. "Jis visą bendrą mūsų gyvenimą mane bando. Visada jaučiuosi taip, lyg jis mane stebėtų. Nuolat savęs klausiu: ar dabar elgiuosi tinkamai? O gal blogai? Ar išlaikysiu šį naują egzaminą?" - svarsto pirmoji Rusijos dama.
Putina apie visa tai pasakoja be jokių priekaištų, jos tonas toli gražu ne piktas. Jai tokia santuoka yra pati natūraliausia. Ji prisirišusi prie savo Volodios, kaip ji meiliai jį vadina. Taip, ji nuo jo priklausoma.
"Kaip turėčiau apibūdinti tą jausmą? Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio ar spontaniška aistra. Tiesiog pamažu prie jo pripratau. Tai truko ilgus mėnesius, kol pajutau, kad man jo reikia", - prisimena meilės pradžią Liudmila.
Juodu pirmą kartą susitiko 1980 metais Sankt Peterburge. Jie laukė ilgoje eilėje prie teatro bilietų kasų. Liudmilai buvo 21 metai, ji dirbo oro linijų "Aeroflot" stiuardese. Mergina tikėjosi, kad įvyks stebuklas ir ji gaus išsvajotus bilietus. Ir čia priėjo jis: varganai apsirengęs, plėšrūno akimis. Volodia prisipažino galįs parūpinti bilietus.
Liudmila sako, kad pačią pirmą akimirką kažką jam pajuto: "Jau tada jaučiau, kad šis vyras visą savo gyvenimą pr Šims teisingus sprendimus. Jo charakteris labai vyriškas". Netrukus Volodia jau vežiojo Liudmilą zaporožiečiu po naktinį miestą. "Tai man paliko įspūdį, prisimena moteris, - nes automobilis tuomet buvo tikra prabanga".
Tik po pusantrų metų Liudmila atsitiktinai sužinojo, kad Volodia dirba sovietinėse slaptosiose tarnybose. "Man buvo vis vien darbas yra darbas, - samprotauja pirmoji Rusijos dama. - Tik tie nesibaigiantys viršvalandžiai! Niekaip negalėdavau suprasti, kodėl jis niekuomet nepaskambindavo perspėti, kad vėluos".
Toks Putino įprotis erzindavo moterį: "Vėluoti penkiolika minučių normalu. Pusę valandos taip pat dar nieko. Tačiau paskui manydavau, kad imsiu rėkti. Praėjus valandai jau nebejausdavau jokių emocijų". Vis dėlto Liudmila prisipažįsta, kad dėl to Vladimirui niekada nepriekaištaudavo.
