- Pastaruoju metu jūsų komandoje - vien vyrai. Gal jūs kokie gėjai?
Martynas: Kažkada svarstėme tą momentą, bet nusprendėme, kad sulaukus tiek metų tai būtų išaiškėję. Nebent tu, Vytarai, turi kokių abejonių?
Vytaras: Keliaujant Ekvadore mus tai išgelbėjo nuo bado. Naktį nebedirbo užeigos ir kavinės, pamatėme vieną veikiančią. Ten buvo pilna vyrų su ūsais, žaidžiančių biliardą. Pamanėme, kad čia tokia įstaiga... Todėl įėję iškart prisistatėme: „Sveiki, mes esame keturi gėjai ir norim pavalgyti.“ Jie mums atsakė: „Sveiki, mes taip pat. Užeikite.“
- Girdėjome pletkų, kad Vytaras dabar labai pasinešęs į filosofiją ir apmąstymus apie gyvenimo prasmę. Tai gal jau laikas vėl apsilankyti Indijoje?
Vytaras: Kai su draugu Martynu pabūnu, apninka tamsios mintys, todėl norisi nušvisti. Anąkart Indijoje nušvitimo nepatyriau, todėl visko gali būti, kad ten vyksiu vėl.
Martynas: Jam vidutinio amžiaus krizė. Todėl pasikeitimų galima laukti jau šiemet.
Vytaras: Man vidutinio amžiaus krizę jis prikaišiojo jau prieš 20 metų.
- Tai kokį lietuvišką patiekalą Vytaras nusprendė gaminti Australijoje?
Vytaras: Pagal preliminarius skaičiavimus ir pasiūlymus, viskas krypsta prie žemaičių blynų ant grotelių. Bet čia kaip su naujagimiu. Iki jam gimstant galvoji, kad jį pavadinsi vienaip, bet kai pamatai gyvai, kartais tas sugalvotas vardas visai nebetinka.
Martynas: Būtina pastebėti, kad grotelėms bus naudojami kengūros šonkauliai.
- Stebiu visas jūsų laidas ir esu didelė Vytaro gerbėja. Tokio išsilavinusio, subtilaus, žavingo džentelmeno seniai neteko regėti. Marčiau, neužpyk!
Martynas: Banalus bandymas įsiteikti į „Facebooko“ draugus bei nemokamai gauti Vytaro knygą.
Vytaras: Ačiū, man labai malonu. Džiaugiuosi, kad tai pagaliau kažkas pasakė Martynui į akis.
- Kelionės jums - tai svajonės išsipildymas, ar tik dar vienas hobis? Beje, laukiu nesulaukiu naujų Vytaro receptų.
Martynas: Į pirmą prasmingą klausimo dalį galima atsakyti: taip, viskas, kas išvardinta viename. Taip pat dar daug dalykų, kurie daro mūsų gyvenimą įdomų.
Vytaras: Kai sukaupsiu 50 receptų, gal tada išleisiu antrą knygą. Nemėgstu dirbtinio maisto.
Martynas: Ta prasme, jis perrašys tuos pačius receptus, perfotografuos patiekalus iš kitos pusės ir išleis antrą knygą.
- Jūs su savo tatuiruotėmis būsite Australijoje kaip vietiniai...
Vytaras: Jei koks vietinis čiabuvis pasisiūlys padaryti tatuiruotę – kodėl ne. Veidas dar laisvas.
Martynas: Aš esu lietuviškų potėpių gerbėjas ir darausi tatuiruotes tik Lietuvoje.
- Dėl ko kilo jūsų pats didžiausias ginčas kelionių metu? (Visi juk pasipyksta, o dar diena iš dienos matant tą patį veidą, tai tikrai kyla ginčų, kad ir dėl menkniekio - neplautų kojinių ar pan.)
Martynas: Niekas nepamena, dėl ko kilo ginčas. Tik faktas, kad jis iki šiol nepasibaigęs.
Vytaras: Šiuo metu ginčijamės dėl to, ar Liverpulis anksčiau laiko užsitikrins čempiono titulą, ar reikės šešių pergalių.
- Kur rekomenduotumėte pirmą kelionę automobiliu?
Martynas: Mokomojoj aikštelėj.
Vytaras: Į pajūrį.
- Ar galėtų tokios kelionės būti dažnesnės?
Galėtų ir norėtume. Bet negali.
- Kaip vyksta jūsų filmavimas? Važiuojate savo automobiliu ir dar vienu vyksta operatorius?
Martynas: Paimi kamerą, paspaudi „Rec“ ir atsistoji prieš ją. O po to jau kaip gausis. Operatorius kelionėse reikalingas ne filmavimui, o visokiems pagalbiniams darbams atlikti.
Vytaras: Jis labai mobilus, kaip Karlsonas, gali net šalia automobilio paskristi.
