- Ruslanai, prieš metus dingai iš Lietuvos. Kas lėmė tokį Tavo pasirinkimą?
- Daug kas manęs nesuprato. Visiems buvo šokas. Prieš metus turėjau daug veiklos, darbų, koncertų, tačiau labai paveikė įvykis, nutikęs viename klube. Vienas žmogus apmėtė mane kiaušiniais. Nors daugeliui tai atrodė nereikšmingas incidentas, iš tiesų buvo baisu.
- Kaip Tave tai paveikė?
- Buvau sukrėstas, veidas buvo sutinęs. Tai buvo paskutinis lašas, lėmęs, kad išvykau į Norvegiją. Tuo metu apskritai bijojau visko, net išeiti į gatvę. Pradėjau svarstyti, ar esu saugus Lietuvoje. Tas žmogus, mėtęs kiaušinius, man ėmė vaidentis. Ėmiau vartoti raminamuosius, bijojau kalbėti telefonu, vengiau susibūrimo vietų. Būdavo, kad ištisas paras praleisdavau namie, net bijodavau nueiti iki parduotuvės.
- Kodėl sukrėstas ir išsigandęs nusprendei vykti būtent į Norvegiją?
- Ten gyvena mama su vyru. Tiesiog paskambinau jai ir pasakau: atskrendu. Ir ji iš pradžių nelabai suprato, kodėl taip išgyvenu.
- Kaip dabar, praėjus metams, žvelgi į tą nemalonų incidentą?
- Negaliu pasakyti, kad dabar bijojau grįžti. Pirmiausia todėl, kad planavau atvykti tik dviem savaitėms – koncertuoti, pasirodyti televizijoje. Bet... planai pasikeitė. (Staiga prisimena, kad savo darbovietės vadovui nepranešė, jog negrįžta į Norvegiją, – aut. past.)
Visą interviu skaitykite naujausiame žurnalo MIESTE.lt numeryje arba čia!