„Nuojauta tokia, tarsi išpuoliui jie specialiai pasirinko penktadienio vakarą. Paryžius jau gyvena Kalėdų nuotaikomis, daugybė žmonių, jie vaikšto po parduotuves, vakarieniauja, švenčia ir staiga – šūviai“, – iš tragiškus sukrėtimus patyrusios Prancūzijos sostinės telefonu pasakojo dizaineris.
Penktadienio dieną apibėgęs parduotuves ir susirinkęs užsakymus, vakare Juozas šventė savo bičiulės Ingos Kozel gimtadienį. „Restoranas, kuriame vyko šventė - vos už dviejų šimtų metrų nuo tos vietos, kurioje buvo nušauti žmonės, – pasakoja Juozas. – Vos tik restoraną pasiekė informacija apie teroristų išpuolius, buvo užrakintos durys ir uždengti langai. Kai žinai, kad kažkas šaudo į beginklius žmones, juk norom nenorom pagalvoji, kad bet kurio iš jų vietoje galėjai atsidurti tu“.
Apie pusę pirmos nakties Juozas mėgino kaip nors pasiekti savo viešbutį, kuriame buvo apsistojęs. „Taksi išsikviesti buvo neįmanoma, – sako. – Teko eiti pėsčiomis, pro ginkluotus kareivius. Supranti, kad jie tave saugo, tačiau, patikėkit, tai tikrai nejauku. Pusę pirmos nakties Paryžius atrodė tarsi būtų miręs!”
Juozas pasakoja, kad grįžęs į viešbutį negalėjo užmigti: „Žiūrėjau, ką rodo žinių laidos, tai kas vyko, buvo siaubinga, tiesiog nežmoniška šiuolaikiniame pasaulyje. O šiandien ryte miestas ilgai tylėjo. Neveikė parduotuvės, netgi kavinėje negalėjai kavos išgerti, po pietų žmonių gatvėse padaugėjo, aš irgi išėjau į miestą. Negi sėdėsi įkalintas viešbučio kambaryje? Juk niekas niekada nežino, kokia lemtis ir kur laukia“.
Sekmadienį dizaineris ruošiasi grįžti į Vilnių, kur jo laukia galybė darbų. „Labai tikiuosi, kad man pavyks saugiai parskristi ir kad skrydis nebus atidėtas – darbai laukia“, – jau kiek aprimęs nuo praėjusios nakties išgąsčio sako Juozas.
