Režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius rokokinę, dekadentišką ir ne tiek moralizuojančią, kiek užduodančią moralinius klausimus Manon istoriją perkėlė 1910-1915 metus.
Juos galima suprasti: šis laikotarpis – tai tikras lobis režisieriui ir kostiumų dailininkui, ypač, jei jie geba žaisti istorinėmis užuominomis. Tai - lūžio metas masinei kultūrai, teatro menui ir moteriai. Ypač moteriai. Didžiosios tos epochos damos savyje gebėdavo apjungti meistrišką manipuliaciją viešaisiais ryšiais, teatrališkumą ir savo visuomeninio vaidmens dviprasmybę.
Iš teatrališkos 1910 metų Paryžiaus aplinkos į spektaklį atkeliavo kerinti prabanga, ryški spalvų gama, rafinuoti J. Statkevičiaus drabužių siluetai, raštų ir faktūrų deriniai, puošnūs aksesuarai, kailiai, plunksnos, orientalistiniai motyvai – net gundantis Manon pilvo šokis. Visa tai įkvėptė 20 a. pradžios mada, tragiška Manon meilės istorija bei kiekvieną paliečianti legendinio kompozitoriaus muzika. Šio „kolektyvo“ dėka visos spektaklyje dalyvaujančios moterys tapo nepamirštamomis Paryžiaus vilioklėmis.
Mados tyrinėtojai dar ir šiandien pripažįsta tebesitęsiančią 20 a. pr. mados kūrėjų įtaką. Bebaimis šio laikotarpio stiliaus orientalizmas, teatrališkumas, seksualinės užuominos dar ir šiandien tebežavi kūrėjus visame pasaulyje. Šis „Manon Lesko“ pastatymas – dar vienas pavyzdys, perkeliantis dviprasmiškosios Manon įstoriją į kurtizanių, išlaikytinių, aferisčių ir stilingo meno laikotarpį, kai moteris pati nežinojo, kas ji – plėšrūnė ar auka, bet tikrai norėjo ir mokėjo būti scenoje, būti visų dėmesio centre.
Prancūzijoje Manon istorija buvo uždrausta kaip “amoralus kūrinys”. Nekaltos paleistuvės, nesavanaudiškos prabangos mėgėjos, kuklios gundytojos, neskiriančios gėrio nuo blogio, fenomenas atskleidė visa, kas moteryje žaviausia ir žemiausia. Visos Pučinio operų moterys – siela ir kūnu meilei atsidavusios būtybės, kamuojamos kaltės jausmo ir mokančios už savo poelgius didžiausią kainą.
Jūsų dėmesiui – Juozo Statkevičiaus sukurtų kostiumų bei grimo galerija iš premjerinių „Manon Lesko“ spektaklių.
