Pradinukę, lankančią prailgintos dienos grupę, tėvas iš mokyklos tądien turėjo pasiimti 15 valandą. Tačiau į mokyklą atvykęs Egidijus Černiauskas dukters nerado. Nei mokykloje, nei šalia esančiame darželyje, nei gretimoje parduotuvėje mergaitės niekas nebuvo matę.
Bene labiausiai neraminanti šios situacijos dalis, anot D. Černiauskienės, yra mokyklos darbuotojų abejingumas. Moteris tikina, jog niekas nežinojo, kur yra mažametė bei nė nesivargino pagelbėti jos paieškose. Mokyklos darbuotojai menką susidomėjimą situacija parodė tik po to, kai abejingumo neapsikentęs E. Černiauskas įsiveržė į direktorės kabineta. Tiesa, ir čia nesulaukė atsakymo į klausimą, kur gi šiuo metu yra jo vos aštuonerių atžala.
Laimė, šįkart istorija – su laiminga pabaiga. Pradinukę sunerimęs E. Černiauskas rado parskubėjęs jos ieškoti namuose. Po savarankiškos kelionės namo dukra kelias valandas šalo ir verkė prie namo durų, mat neturėjo raktų. Mobilaus telefono, kuriuo galėtų paskambinti tėvams, tądien – taip pat.
Antroje klasėje besimokanti dukra, anot Černiauskų, dar per maža su savimi nešiotis raktus. Be to, raktų jai vargiai prireikia – savo įmonę valdantis E. Černiauskas arba laukia dukters namuose, arba atsiveža ją iš mokyklos.
Pasirodo, šįkart mergaitei nebuvo paskutinės pamokos, tad ji tiesiog įsėdo į mokyklinį autobusiuką ir išvažiavo namo. Apie tai, kad aštuonmetei pamokos baigėsi anksčiau nei planuota ir šioji vyksta namo, tėvams pranešta nebuvo.
Šeimai baigūs ketvirtadienio potyriai, regis, turėjo kainuoti ne vieną žilą plauką. Ar esate susidūrę su panašia situacija? Kaip turėjo elgtis mokyklos darbuotojai? Kas turėtų prisiimti atsakomybę? Savo nuomonę pateikite komentarų skiltyje.
Visas D. Černiauskienės pasakojimas:
Nustebino mokytojų abejingumas
DELFI susisiekus su D. Černiauskiene, moteris patikino, jog baimės jausmas, kurį patyrė ketvirtadienio popietę, išliks ilgam. Tačiau bene didžiausia problema jos akyse – mokyklos darbuotojų abejingumas ir neatsakingumas.
„Nėra vaiko? Nu, dar neradot? Tai bibliotekoje. Nėra? Tai gal pas kaimynę“. Šitaip esą su mažametės ieškančiu E. Černiausku kalbėjo mokymo įstaigos darbuotojos.
O ir dėl susiklosčiusios situacijos nepasiskųsi. Moteris baiminasi, jog bet koks teisinis veiksmas prieš mokyklą gali atsiliepti dukros mokslams: „Negalime eiti ir skųstis. Juk suprantate, koks teroras gali iš mokytojų pusės prasidėti. Visi mes buvome mokiniai, žinome, kas būna, kai mokytojas užsisėda“.
„Krasta Auto Vilnius“ direktorė tikina – jei panaši situacija nutiktų jos įmonėje, ji iškart susisiektų su nukentėjusiąja puse ir aiškintųsi aplinkybes.
„Mes norime susitikti su direktore ir pasikalbėti. Aš atsakau už 128 žmones. Jei taip nutiktų mano įmonėje – aš, išsiaiškinusi situaciją, imčiau telefoną ir pati inicijuočiau susitikimą. Baisiausia tai, kad jie nebendrauja ir nesikalba. Ar bus imtasi veiksmų? Kaip užtikrinti vaiko saugumą? Ačiū Dievui, kad tai baigėsi gerai, bet dabar tikrai labai baisu. “, – sakė moteris.
D. Černiauskienė taip pat patikino, jog susiklosčiusią situaciją būtų išsprendęs mobilusis telefonas. Bet, anot moters, po vieno klasės susirinkimo buvo nuspręsta, jo mobilieji trukdo mokymosi procesui, tad į mokyklą vaikams jų neštis nevalia.
„Norėtųsi elementarios atsakomybės iš vadovybės. Kad bent kas nors susirūpintų šiuo incidentu. Taip, šįkart viskas baigėsi gerai, tačiau rytoj gali baigtis visiškai kitaip. Ugdymu mes esame patenkinti, bet sistemą reikia keisti.
Nežinau, kaip dukrai tai atsilieps ateity. Galbūt teks vežti pas psichologus. Kol kas bandau ją pakalbinti – sužinoti, kaip jaučiasi, išaiškinti, ką reikėtų daryti. Ji labai uždaras vaikas, retai skundžiasi“, – sakė D. Černiauskienė.
Versijos nesutampa
Gimnazijos, kurioje mokosi aštuonmetė D. Černiauskienės dukra, direktorė DELFI sakė, jog šis nemalonus incidentas, veikiausiai, yra šeimos nesusikalbėjimo pasekmė.
„Mergaitė tikrai nebuvo dingusi. Ji buvo prailgintos dienos grupėje, o tuomet išvažiavo geltonu mokykliniu autobusėliu namo. Prailgintos grupės vadovė žinojo, jog mergaitė keliauja namo“, – teigė mokymo įstaigos direktorė.
Moteris taip pat pridūrė, jog įsėdusi į geltoną mokyklinį autobusą, mažametė buvo pažymėta ir vairuotojo sąraše. Tai esą – standartinė procedūra. Šitaip pažymima, kur ir kokiu metu važiuoja mokyklinio amžiaus vaikai.
„Mūsų mokytojai padarė viską, kas priklausė, bandė nuraminti tėvelį, tačiau jis reagavo labai audringai. Jis buvo toks sunerimęs, kad nieko neklausė ir tiesiog lakstė po mokyklą ieškodamas dukters.
Kiek vėliau jis paskambino ir atsiprašė už savo reakciją. Tačiau nenoriu kaltinti tėvelio, puikiai jį suprantu. Vaikas yra mažas, jam neramu. Veikiausiai, kiekvienas iš mūsų taip reaguotume. Tačiau bet kokiu atveju, už vaiką atsakinga mokykla. Mes tikrai savo atsakomybės nenusimetame, prailgintos grupės mokytoja – taip pat. Mums dėl šios situacijos labai nemalonu“, – sakė mokyklos vadovė.
Mokyklos direktorė patikino, jog mielai priims mergaitės tėvus ir pasikalbės apie susiklosčiusią situaciją bei būdus, padėsiančius ateityje tokių nemalonumų išvengti.
E. Černiauskui kyla abejonių dėl mokinių saugumo
Nei dukters, nei jos asmeninių daiktų mokykloje neradęs E. Černiauskas tikino, jog veiksmų buvo imtasi tik tuomet, kai jis pravėrė direktorės kabineto duris. Iki to laiko mokytojos gūžčiojo pečiais – niekas negalėjo pasakyti, kur dingo jo mažametė dukra ir kodėl ji ne mokyklos teritorijoje.
Beveik tuo pat metu, kai vyras namo kieme išvydo ašarojančią mažametę, jis sulaukė ir mokyklos vadovybės skambučio. Vadovybė, susisiekusi su mokyklos autobusiuko vairuotoju, patikino, jog mergaitė iškeliavo namo.
Tačiau E. Černiauskas čia iškelia naujus klausimus: kodėl mokyklos darbuotojai neinformavo tėvų apie tvarkaraščio pakeitimus? Kodėl niekas nežinojo, kur iš mokyklos teritorijos išėjo jo aštuonmetė dukra?
„Mokyklos darbuotojų pareiga kontroliuoti, kur yra vaikai. Paradoksali situacija: vadovaujantis įstatymais, vaiko iki 12 metų jokiais būdais negalima palikti be suaugusiųjų priežiūros. O štai mokykloje, prašau, niekas nieko nežino, vaikai gali nekontroliuojami išeiti. Ši sistema yra ydinga. Jei būtų pasakę, kad mano vaikas išvažiavo namo, būčiau sėdęs į mašiną ir iškart parvažiavęs namo. Nebūtų kilę jokių problemų“, – sakė E. Černiauskas ir pridūrė, jog po incidento nesulaukė mokyklos darbuotojų atsiprašymo.
