G. Alijeva apie rožinį krepšininko žmonos statusą: yra kita tokio gyvenimo pusė

Muzikinę karjerą, dainavimą ir pramogų pasaulio vakarėlius seniai užnugaryje palikusi Goda Alijeva jau keletą metų mėgaujasi mamos ir žmonos statusu. Tačiau dar ir dabar buvusi atlikėja susiduria su skeptiška žmonių nuomone apie ją.

„Per tiek metų mano įvaizdis kardinaliai pasikeitė. Nesu lengvabūdė mergaitė, kuriai niekas nerūpi, kuri moka tiesiog šypsotis pasipuošusi atvirais drabužėliais ir gyvena šia diena. Aš labai skiriuosi nuo tos mergaitės, kuri kadaise buvo pramogų versle“, – sako Goda.

– Daug krepšininkų žmonų važiuoja paskui savo vyrą, kad kartu būtų visa šeima. Ar nepavargsti nuo nuolatinių kelionių?

– Žinoma, kad pavargstu. Kai turi savo namus, juose viskas tau miela, netgi tas riebaliukas ant sienos, nes jis yra tavo. Bet tenka prisitaikyti tiek prie to, kas patinka, tiek prie to, kas nepatinka. Reikia turėti daug užsispyrimo, stiprybės. Nėra lenva susikrauti lagaminus, pasiimti vaikus, sėsti į automobilį ir išvažiuoti palikus savo draugus, giminaičius. Krepšininkų žmonų gyvenimas nėra toks jau rožinis, kaip dagelis galvoja. Atrodo, kad mes tik nieko neveikiame, auginame vaikus, esame absoliučiai aprūpintos ir daugiau mums nieko nereikia daryti. Yra kita tokio gyvenimo medalio pusė.

– Dukrelei Tėjai gegužę sueis 5-eri. Sūnui Amiliui jau beveik pusantrų metų, greitai reikės vesti jį į darželį. Ar pagalvojai, ką ketini veikti, kai atsiras daugiau laisvo laiko? Galbūt žadi grįžti į sceną?

– Į sceną grįžti tikrai nežadu. Su dainavimu svajonių ir ateities nesieju. Kodėl? Ne man tai yra. Dainuoti turi talentai, žmonės, kurie tam pašvenčia savo gyvenimą. Aš nesu iš tų, kuri jaustų malonumą dainuodama.

Žinoma, negali visada sėdėti namuose, keliauti būti su vaikais, norisi grįžti į gyvenimą ir integruotis į visuomenę. Bet kol kas konkrečių planų ir tikslų dar neturiu. Dėl to jaučiuosi blogai, nes iš artimųjų jaučiu spaudimą, kad gal man jau laikas pradėti kažką veikti. O man, atvirkščiai, norisi vaikus auginti pačiai. Manau, kad vaikui iki dviejų metų yra geriausiai augti su mama. Jei, žinoma, yra galimybė. Aš turiu tokią galimybę, tad kodėl ja nepasinaudojus ir vaikams nesukūrus laimingos vaikystės?

– Tavo vyras ne tik žaidžia krepšinį, bet ir įkūrė drabužių verslą, gal gali papasakoti apie jį plačiau?

– Jį turime sukūrę jau gana seniai. Turime savo siuvyklą, nediduką fabrikėlį, kuriame gaminame sportinius kostiumus. Šiuo metu pirmaujame krepšinio srityje. Mūsų kompanijos drabužiais rengiasi beveik visos LKL komandos.

– O tavęs pačios nedomina verslo virtuvė?

– Esu toks žmogus, kuris nemėgsta tupinėti aplink daug vietų, bet nieko konkretaus taip ir nepadaryti. Jei įsigilinčiau į tą sritį ir man patiktų, ja ir užsiimčiau. Bet jei vyras atkeliauja su kokiais brėžiniais ar naujomis idėjomis, mes visada tai kartu aptariame.

– Kaip sekasi auginti du vaikučius? Galbūt dukrelė jau padeda mamai prižiūrėti sūnų?

– Dukra labai padeda auginti brolį. Ji tikra šaunuolė. Jei reikia skubiai nubėgti iki parduotuvės kažką nupirkti, jei ko netikėtai pritrūksta namuose, Tėja pabūna su broliuku. Tikrai nesiskundžiu savo vaikais (juokiasi). Kai kurios mamos nusivilia motinyste, išvargsta nuo bemiegių naktų. Man tai skamba kaip mistika. Nei su vienu, nei su kitu vaiku neturėjau problemų ar rūpesčių. Galbūt dėl to man taip patinka auginti vaikus.

– Tai gal ir apie trečiąją atžalą nepasvajojate?

– Tikrai ne. Aš noriu šiek tiek pabūti ir gražia liekna mama (juokiasi). Dabar noriu daugiau dėmesio skirti sau ir vyrui. Norisi romantikos, buvimo kartu. Kai vaikai nebe tokie maži leliukai, juos auginti daug paprasčiau.

– Ko labiausiai pasiilgsti iš gyvenimo, kai dar nebuvai ištekėjusi?

– Pasiilgau žmonių, draugų. Veiklos kažką veikti, bendravimo.

– Visai neseniai tave naktiniame klube nufotografavo su nematytu vaikinu...

– Tą kartą buvo mergaičių vakarėlis. Išeinant iš klubo susitikau seną savo bičiulį, su kuriuo persimetėme keliais žodžiais. Tą akimirką mus nufotografavo ir parašė, kad leidau vakarą su vaikinu, nors vakarojau su savo mergaitėmis. Aš esu jaunas žmogus, taip pat norisi išeiti į viešumą pasižmonėti, pasilinksminti.

– Tačiau daug kas galvoja, kad mamos turi sėdėti namuose, kol vaikai baigs universitetus...

– Aš jauna sukūriau šeimą, dabar esu pačiame jaunystės pike, kai dar galiu ja pasidžiaugti. Tačiau mes visada stengiamės išeiti kartu su vyru. Nematau tikslo išeiti po vieną. Jei ir išeiname atskirai, tai būna tam tikros progos.

– Esate pavydūs?

– Žinoma, turime pavydo tiek aš, tiek vyras. Kartais noris savintis savo žmogų, bet negali jo pririšti ir jam nurodinėti. Žmogus yra laisvas, leidi jam pačiam būti atsakingam prieš save ir prieš šeimą.

– Dažnai sulauki pakvietimų dalyvauti įvairiuose renginiuose ar pakoncertuoti?

– Koncertuoti nekviečia, bet buvo pakvietę vesti renginį, apsilankyti laidų filmavimuose ar kokiuose nors pristatymuose. Jei turiu galimybę, visada mielai sudalyvauju. Tikrai nebėgu nuo viešo gyvenimo. Nors žinomumas man kartais ir kiša koją.

– Kas labiausiai trukdo gyventi?

– Žiniasklaida kartais formuoja tam tikrus stereotipus. Ir kartais jaučiasi tam tikras žmonių nusistatymas. Tačiau per tiek metų mano įvaizdis kardinaliai pasikeitė. Nesu lengvabūdė mergaitė, kuriai niekas nerūpi, kuri moka tiesiog šypsotis pasipuošusi atvirais drabužėliais ir gyvena šia diena. Aš labai skiriuosi nuo tos mergaitės, kuri kadaise buvo pramogų versle. Jame suktis pradėjau nuo šešiolikos metų. Galiu pasakyti, kad labai daug laiko užtruko visa tai pakeisti. Kai žmonės susidaro kažkokią išankstinę nuomonę apie tave, niekas nesistengia pažinti tikrosios tavęs. Kai kam atrodo, kad taip ir likau ta maža nesubrendusi mergaitė. Iš tokio požiūrio išaugti sudėtinga.

Daugiau naujienų – „Facebooke“.