DELFI TV studijoje surengtoje diskusijoje, kurios tema, ar menas privalo provokuoti, kad būtų pastebėtas, dalyvavo pats šou režisierius Emilis Vėlyvis, jo šou Jėzų vaidinantis Egidijus Dragūnas ir „Facebook“ nuomonės formuotojas Liudvikas Andriulis.
Paklaustas, kur yra riba tarp meno ir beskonybės, E. Vėlyvis tikino, kad ribą nubrėžti sunku, mat tai, kas anksčiau atrodė beskonybė, tapdavo menu ir atvirkščiai.
„Meno sąvoka ne iš karto suvokiama. Ne iš karto gali pasakyti, kada kūrinys tampa menu. Meno sąvokoje spekuliuojama daug kuo. Meno funkcija yra provokuojanti. Jeigu nėra provokacijos, menui tuomet galima priskirti tik estetinę funkciją. Mano supratimu, menas vienaip ar kitaip turi žeisti, vienaip ar kitaip suvirpinti tavo širdį, sielą, smegenis tam, kad tu atkreiptum dėmesį“, - DELFI studijoje kalbėjo E. Vėlyvis.
L. Andriulis mano, kad tai yra meno vartotojo sprendimas, ar tai yra beskonybė, ar tikrasis menas.
„Visiškai sutinku su Emiliu. Jei menas kelia diskusiją, jeigu poliarizuoja visuomenę ir kyla daug nuomonių, ko gero, beskonybe tai gali vadinti tik snobiškų polinkių turintys mano vartotojai, kurie tikisi, kad menas bus įspraustas į tam tikrus aukštesnius, jų nuomone, kultūros rėmus, tam tikrus kalbos ir išraiškos standartus“, - kalbėjo L. Andriulis.
E. Dragūnas, paklaustas, ar jo kūryboje yra riba, kur yra menas, o kur jau nebe, tikino nesupratęs klausimo.
Tuo metu E. Vėlyvis patikino, kad menu dažnai spekuliuojama. Anot jo, Rembrantas Baroko laikais buvo traktuojamas kaip beskonybė. Vangogas taip pat buvo traktuojamas kaip beskonybė.
„Meno sąvoka visuomet buvo tam tikra prasme kaip prostitutė“, - kalbėjo E. Vėlyvis.
E. Vėlyvio surengtas šou bažnyčioje sulaukė itin karštų diskusijų, ar tai yra menas, ar vis dėlto tai – peržengta riba.
„Nemanau, kad čia yra menas. Tai yra performansas, tam tikra meno forma“, - kalbėjo jis.
Tuo metu E. Dragūnas patikslino: „Tai yra reklama“.
Paklaustas, ar pritaria tokiam bažnyčios performansui, E. Dragūnas paminėjo tam nepritariąs.
„Tam tikru momentu galvojau atsisakyti, nedaryti to. Mano vaidmuo yra toks, kad galvojau, kad gal tai nėra gerai, bet vėliau ėmiau galvoti kitaip. Tai yra pavojinga tai daryti“, - kalbėjo E. Dragūnas.
„Vien tai, kad toks šou ir jo reklama sukėlė tokias diskusijas, ir pasigirstantys kvietimai cenzūruoti rodo, kad sovietmetis dar toli gražu ne visų galvoje pasibaigė. Pati reakcija rodo, kad Lietuvoje per mažai diskutuojama religinėm temom, ir toks ganėtinai lengvas ir paprastas užvažiavimas, kuris net nėra centrinė viso pasakojimo dalis „Zero Live Show“, sukėlė tiek kontraversijos, kas rodo, kad mums dar reikia tūkstančio tokių šou. Toks šou Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje tikrai nesukeltų tokio didžiulio ažiotažo.
Paklaustas, ar nėra taip, kad lietuviams patinka viskas, kur keikiamasi, ir kur demonstruojamos nuogybės, režisierius tikino, kad žmogaus prigimtis yra tokia, jog pirmiausiai ir kreipiamas dėmesys į pornografiją.
„Naudojamės tuo ir savo žinutę perteikiama tokia forma. Man visada smagu žiūrėti į nuogas merginas“, - juokėsi E. Vėlyvis.
L. Andriulis mano, kad nuogybės ir keiksmažodžiai neturėtų normalaus žmogaus priversti pakelti antakį.
„Šiandien aš bijau gyventi čia. Kita santrvarka vėl. Aš bijau“, - prasitarė E. Dragūnas.
Visą diskusiją galite pamatyti video straipsnio viršuje.
