Dar prieš laidotuves atvykus į kapines buvo galima pastebėti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nilsen paliktą vainiką, puoštą Lietuvos vėliava. Ji taip pat sakė kalbą ir laidotuvių metu. Seimo pirmininkė paminėjo, kad Dalia buvo tikras pavyzdys jautrumo ir atvirumo pasauliui.
„Būnant šalia jos norėdavosi pasitempti – kalbėti gražiau, būti vertam būti šalia jos. Darbe ji dažnai minėdavo savo šeimą, sūnus, anūkus, su didžiule meile, su dideliu rūpesčiu ir su labai dideliu pasididžiavimu. Trūks jos ramaus, palaikančio, šviesaus žodžio“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Dalios Teišerskytės laidotuvių akimirkos:
Atsisveikinti su Dalia Teišerskyte buvo galima nuo penktadienio
Šeštadienį iki pietų žmonės rinkosi atsisveikinti su D. Teišerskyte, o 14 valandą iš Kauno laidojimo namų „Rekviem“ buvo išnešta urna su žinomos literatės bei politikės Dalios Teišerskytės palaikais.
Šeštadienį čia buvo galima pamatyti ne tik D. Teišerskytės artimuosius, poezijos gerbėjus, bet ir Petrą Auštrevičių, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nilsen.
Pagerbti D. Teišerskytę dar penktadienį atvyko ją ne vienerius metus pažinojęs žurnalistas, publicistas Vidas Mačiulis, taip pat buvo galima išvysti ir moters sūnus – Liną Proškevičių ir Praną Teišerskį.
Tarp susirinkusiųjų penktadienį buvo ir politikės kolegos. Su baltomis gėlėmis atvyko Eugenijus Gentvilas, Arminas Lydeka ir Gintaras Steponavičius.
Tarę kelis žodžius vyrai patraukė į salę, kurioje juos pasitiko baltomis gėlėmis išpuošta urna.
Šalia jos – ir ekrane rodomos nuotraukos iš D. Teišerskytės gyvenimo.
Akimirkos iš atsisveikinimo penktadienį:
Amžinajam poilsiui parinkta išskirtinė Kauno vieta
Šeštadienį Kauno laidojimo namuose „Rekviem“ į paskutinę kelionę išlydima urna su žinomos literatės bei politikės Dalios Teišerskytės palaikais.
Žinoma kaunietė po sunkios ligos mirė savo gimimo dieną, lapkričio 27-ąją, sulaukusi 79 metų.
Urna su jos palaikais bus laidojama išskirtinėje Kauno vietoje, Petrašiūnų kapinių panteone, Rašytojų kalnelyje. Šios kapinės vadinamos išskirtinėmis, jose laidojama tik pritarus miesto savivaldybei. Ši vieta, kapinių panteonas, vadinama prestižiškiausia, joje ilsisi meno, kultūros atstovai, miestui ir valstybei nusipelnę žmonės.
Paskutinįkart panteone amžinojo poilsio atgulė kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė. Ilgą laiką Adamkų šeimos sprendimas būtent šią vietą pasirinkti amžinajam poilsiui buvo laikomas paslaptyje, o laidojimai Petrašiūnų panteone nevyko aštuonerius metus.
Kauno savivaldybės atstovai portalui „Delfi“ patvirtino, jog prašydamas laidoti D. Teišerskytės palaikus šioje vietoje kreipėsi vienas jos sūnų, įvertinus velionės nuopelnus, leidimas suteiktas nedvejojant. Šaltiniai savivaldybėje teigė, jog ir nesulaukus artimųjų kreipimosi planuota jiems siūlyti palaidoti D. Teišerskytę išskirtinėje vietoje.
Netoliese ilsisi tokie garsūs žmonės, kaip nužudytas kunigas ir poetas Ričardas Mikutavičius, teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis, poetai Bernardas Brazdžionis ir Salomėja Nėris, muzikos patriarchas Juozas Naujalis bei daugelis kitų nusipelniusių žmonių.
Kapinės – tarsi istorijos muziejus
Kaune yra nemažai kapinių, tačiau amžinajam poilsiui atgulusių mokslo ir meno pasaulio įžymybių skaičiumi niekas negali prilygti Petrašiūnų nekropoliui.
Vaikštant po kapinių panteoną, skaitant palaidotų žmonių pavardes, galima pajusti istorijos dvelksmą.
Čia amžinajam poilsiui atgulė įvairiame laikotarpyje gyvenę ir dirbę garsūs žmonės, dažno jų gyvenimas buvo susietas su Kaunu. Galima sakyti, jog čia – tarpukario, pokario ir šių laikų nusipelniusių kauniečių nekropolis.
Tai prozininkas, poetas Bernardas Brazdžionis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, krašto apsaugos ministras Stasys Raštikis, muzikos patriarchas – kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas Juozas Naujalis, tragiškai žuvęs parlamentaras Rimantas Ruzas, vienas ryškiausių pastarojo laikmečio intelektualų profesorius Leonidas Donskis.
Čia ilsisi ir europarlamentaro Liudo Mažylio senelis, žymus tarpukario Kauno medikas, profesorius Pranas Mažylis. Šiose kapinėse amžinajam poilsiui atgulė ir Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas.
Visų Šventųjų dieną Kauno Petrašiūnų kapinės ir jų panteonas tampa miesto inteligentijos lankymosi vieta. Čia užsukama pagerbti amžinybėn iškeliavusius ir smėlėtoje kalvoje palaidotus šviesuolius.
Bene žymiausi jų – lietuvių kalbos normintojas Jonas Jablonskis, kalbininkas, profesorius Kazimieras Būga, poetai Bernardas Brazdžionis ir šiuo metu prieštaringai vertinama poetė Salomėja Nėris, kompozitorius ir dirigentas Juozas Gruodis, architektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, tarpukario politikas Mykolas Šleževičius, skulptorius Juozas Zikaras, rašytoja, literatūros ir meno kritikė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.
Čia ilsisi ne tik amžinybėn iškeliavę garsūs menininkai, bet ir legendiniai boksininkai: Algirdas Šocikas ir dramatiško likimo Ričardas Tamulis. Petrašiūnų kapinėse palaidotas ir nuo samdyto žudiko kulkos 2001 metų rudenį Vilniaus senamiestyje žuvęs Bokso federacijos prezidentas, nusikalstamos „Daškinių“ grupuotės vadeiva Remigijus Daškevičius pravarde Daškė, kurio laidojimui Petrašūnuose pritarė tuometinė Kauno valdžia.
Tarpukario spaudoje raginta uždaryti senąsias kapines ir laidoti Petrašiūnuose
Šiuo metu 9 hektarų plotą užimančios Petrašiūnų kapinės buvo įkurtos tarpukariu. To meto spaudoje galima rasti publikacijų, kuriose kalbama apie šias kapines bei nagrinėjama kita problema – senosios miesto kapinės miestui plečiantis (dabar jų vietoje yra Ramybės parkas – red.) atsidūrė namų apsuptyje.
„Už Petrašiūnų, taip vadinamoj sacharoj, yra apie 30 su viršum ha smėlėtos žemės, kuri tinka kapinynui ir, Žemės Reformos valdybos, kaip tik skiriama tam tikslui. Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijai yra tenai jau išskirta ir apkapčiuota bene 7 ha žemės kapinėms.
Ten turėtų būti perkeltos kaip katalikų, taip ir kitų tikybinių organizacijų esamieji prie Vytauto pr. ir Trakų gatvių kapai“, – 1932 metų kovo 16 dieną rašė laikraštis „Lietuvos žinios“.
Po metų tame pačiame leidinyje Kauno valdžia raginta uždaryti senąsias kapines ir žmones laidoti Petrašiūnuose.
„Besiplečiant Kauno miestui, dabartinės kapinės atsidūrė pačiame centre. Tiesa, žiūrint nuo Žaliojo kalno, tas didelis medžių gojus atrodo didelis miesto papuošimas. Tačiau kitas vaizdas gaunasi, kai į kapines arčiau pasižiūri. Nėra tos dienos, kad miesto gatvėmis neitų laidotuvių procesijos, kurios, greta kapinių gyvenantiems, per daug darosi nemalonios, trukdo ir darbą. Tenka pastebėti, kad daugelį gyventojų tos apeigos per daug pesimistiškai veikia“, – rašoma 1933 m. rugpjūčio 25 dienos „Lietuvos žinių“ numeryje, straipsnyje „Kauno kapinių reikalu“.
Publikacijos autorius, pasirašęs inicialais J. A. tikino, kad šalia senųjų miesto kapinių esama mokyklų ir gimnazijų, o ši kaimynystė neigiamai veikia jaunimą. Taip pat pagvildentas ir „higienos klausimas“, nes nemažai garbingų ir turtingų asmenų palaidoti rūsiuose, iš kurių karštomis vasaros dienomis sklinda ne pats maloniausias kvapas.
„O, kadangi tokių kapų su atdaromis rūsimis yra daug, tai kapų oras pasiekia net kelias aplinkines gatves. Ar tai žmonių sveikatai gerai?
Taigi, laikas pilnai pribrendęs šias kapines uždaryti, o pradėti laidoti naujai paskirtose vietose prie Petrašiūnų. Jei miesto savivaldybė tai pajėgtų atlikti, tai ji padarytų didelį miesto reikalų tvarkymo darbą“, – reziumuojama 1933 m. rugpjūčio 25 dienos publikacijoje.
