Verslininkė D. Bilevičiūtė: aš supratau, kad turiu draudimą nelaimės atveju
Kaip aiškino pašnekovė, į tokią kuriozišką situaciją ji pateko, nes nesuprato, kaip iš tiesų veikia UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (toliau-fondas): „Esmė tokia, kad kai mane siuntinėjo, aš supratau, kad turiu draudimą nelaimės atveju, kaip kad ir atsitiko. Supratau, kad fondas bankui padengs visus nuostolius“.
Moteris aiškino, kad bankas jiems priklausančius pinigus jau atgavo, o fondas iš verslininkės gautus pinigus pasiliktų sau.
„Kai vykdai europinį projektą, yra tvarka - iš tavęs reikalauja garanto nelaimės atveju. Vieną dieną bankas nusiunčia mane į žemės ūkio fondo garantą (UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ - DELFI) su popieriumi, kurį išrašo jie. Palaukusi atsakymo visą savaitę, gaunu jį neigiamą, kad mano prašymas yra nepatenkintas, kad jie negarantuoja už mane“, - priešistorę pasakojo verslininkė.
Fondas suteikti 80 procentų garantijos nesutiko, tačiau 40 procentų laidavimo garantiją visgi po posėdžio gauti pavyko.
Šis dokumentas jai kainavo beveik 16 000 litų, esą kitaip jo gauti buvo neįmanoma, o be jo vystyti projekto nebuvo galima: „Sumokėjau už tą popierių, ėmiau paskolą, nes tiek pinigų tada aš jau nebeturėjau. Gavusi popierių pridaviau jį į banką.“
Grandioziniai D. Bilevičiūtės planai sukurti jaukią poilsio oazę Varėnos rajone baigėsi tuo, kad moteris prarado visą ilgus metus kauptą turtą: butą Trakuose, žemės valdas, sodybą. Ir dar liko skolinga bankui.
Moteris aiškina, kad išparduodant jos turtą, viskas buvo įvertinta „20 kartų pigiau“ negu kainavo. „Mano butas buvo vertas milijono, o parduotas už vos kelis šimtus tūkstančių. Mano sodyba irgi buvo poros milijonų vertės, o parduota irgi labai pigiai, - sakė D. Bilevičiūtė. Negana, kad lieku skolinga bankui, tai man dar garantas atsiunčia laišką, kad esu skolinga jiems.“
Moteris sako, kad kalbėti nusprendė dėl kitų žmonių, kurie dėl žinių stokos taip pat galėjo patekti į panašią situaciją.
Atgręžtinio reikalavimo teisė skolininkui: tegul neįsivaizduoja, kad pasiskolino ir nebereikės grąžinti
Kaip netikėtai susiklosčiusią situaciją naujienų portalui DELFI komentavo fondo direktorė Danguolė Čukauskienė, 16 000 litų yra mokestis, iš kurio yra dengiami įsipareigojimai bankams. Jie yra surenkami iš klientų.
„Mes ją išsikvietėme kitą savaitę ir mes jai išaiškinsime situaciją. Viskas vykdoma pagal Lietuvos teisės aktus - Civilinį kodeksą. Tai yra vadinama atgręžtiniu reikalavimu. Jeigu mes suteikiame garantiją bankui už tam tikrą klientą, mes už jį sumokame. Jeigu bankroto atveju iš parduoto turto įsipareigojimai bankui pasidengtų, viskas tuo ir pasibaigtų. Jeigu lieka skola, mes privalome jos reikalauti iš kliento. Gal ji (D. Bilevičiūtė - DELFI) neįsiskaitė“, - kalbėjo fondo vadovė.
Nors visas moters turtas buvo parduotas siekiant padengti įsiskolinimus bankui, tačiau to nepakako. Skola vis dar siekia 800 000 litų. Fondas, pagal šalyje galiojančius įstatymus, yra įpareigotas šią sumą išieškoti iš D. Bilevičiūtės.
Per fondo veiklos istoriją, tokių skolininkų yra buvę apie 150. Anot D. Čukauskienės, geriausias būdas - susitarti gražiuoju dėl mokėjimo dalimis. Problemą sprendžiant teisiniu būdu - išlaidos tik didės.
Kadangi suma yra pakankamai didelė, fondo atstovė skolų slegiamai verslininkei pasiūlė pasidomėti fizinių asmenų bankroto įstatymu.
„Tegul neįsivaizduoja, kad kad pasiskolino ir nebereikės grąžinti“, - kalbėjo įstaigos atstovė.
„Mums tas projektas tada atrodė abejotinas, tačiau ji mums įrodinėjo. Ji tikrai žinojo, kaip viskas vyksta, tačiau dabar turbūt apsimeta.Tas projektėlis nebuvo labai stiprus, todėl ES paramos ji negavo“, - liūdnai pasibaigusią istoriją apibendrino D. Čukauskienė ir patikino, kad jos vadovaujamos įstaigos teikiama garantija jokiu būdu nėra draudimas.
Buvo teisiama už sukčiavimą
DELFI primena, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ikiteisminio tyrimo metu nustatė, jog 2005 metais D. Bilevičiūtė, turinti kaimo sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime, jos pritaikymui kaimo turizmo veiklai vystyti parengė projektą „Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti“ ir kreipėsi dėl 1 015 400 litų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos.
Projektui įgyvendinti moteris siekė gauti 2 mlm. Lt kreditą ir su vienu komerciniu banku pasirašė kreditavimo sutartį. Tam, kad jai būtų išmokėtas kreditas, D. Bilevičiūtė turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925 412 Lt savo lėšų.
Tyrimo metu išaiškinta, kad įtariamoji D. Bilevičiūtė, neturėdama tiek nuosavų lėšų, susitarė su
darbus sodyboje atliekančia statybos bendrove, kad už atliktus darbus apmokės vėliau, kai jai išmokės kreditą.
Nustatyta, kad moteris bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva
ji statybos bendrovei už atliktus darbus į kasą įnešė 928 417 Lt. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais komercinis bankas pervedė ūkininkei kreditą ir moteris apgaule įgijo 1 927 948 Lt.
D. Bilevičiūtės verslo partneris už ūkinės veiklos pažeidimus buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu, jam taip pat buvo skirta bauda. Jis atlikėjai yra iškėlęs bylą dėl garbės ir orumo pažeidimo bei siekia prisiteisti 25 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Europos Sąjungos (ES) lėšas užvaldyti siekusiai dainininkei Dainai Bilevičiūtei turi būti skirta 250 MGL dydžio (32 500 litų) bauda, mano Generalinė prokuratūra. Tai – beveik dvigubai didesnė bauda, nei jai yra skyręs baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas.
