aA
Iki pavasario apsistojęs su šeima Melburne, Antanas Guoga pasakoja, kad gaisrai Australijoje tęsiasi ne vieną mėnesį. Žinomas vyras stebi gaisrus nuo pat vaikystės bei sako, australai linkę valdžios dėl to nekaltinti ir spręsti problemas kartu. Taip pat Antanas turi savo nuomonę apie dabar šaudomus kupranugarius.
Antanas Guoga su šeima
Antanas Guoga su šeima
© Facebook

Iki pavasario apsistojęs su šeima Melburne, Antanas Guoga pasakoja, kad gaisrai Australijoje tęsiasi ne vieną mėnesį, kai jis buvo atvykęs į Sidnėjų prieš 4 mėnesius, gaisrai jau buvo prasidėję.

„Miestai nėra paliesti gaisro, tikrai nėra to, kad žmonės ten sudegė. Gaisrai pasklidę daugiau rajonuose, kur yra gyvenamieji namai prie medžių. Žinoma, žmonės paliesti, Sidnėjų gaubia rūkas, yra smarvė, kuri driekiasi iki pat Naujosios Zelandijos. Bet tikrai čia galima keliauti, nėra taip karšta, vanduo šiltas, paplūdimiai prieinami. Be to, šiandien skaičiau statistiką, kad produktų iš fermų parduoda daugiau negu bet kada, vadinasi, gaisrai nepalietė nei maisto produkcijos, nei gamtos išteklių. Tikrai nėra taip, kad Australija sudegė, reikia mažiau žiūrėti žinių. Po gaisrų ateina lietūs ir viskas atgyja, auga dar geriau.“

Antanas Guoga su vaikais
Antanas Guoga su vaikais
© Instagram

Nuo pat vaikystės stebintis gaisrus Australijoje, Guoga sako, kad tokia yra gamta, ji išdžiūva, o kai žmonės pradeda kontroliuoti medžių kirtimą, tai ir gaunasi, kad prasideda gaisrai.

„Reikia suprasti, kad žolė, krūmai, medžiai yra sausuoliai, per kuriuos lengvai sklinda ugnis ir juos reikia kirsti. Aišku, šyla ir pati žemė, bet tai nėra vienintelė gaisrų priežastis. Gaisrai tęsiasi per amžius, bet gamtos saugotųjų veikla, vadinamų žaliųjų, čia kelia labai daug diskusijų, nes jie nori apsaugoti viską. Savivaldybės pradėjo neleisti iškirsti medžių aplink savo namą. Turiu pavyzdį, kai vienas žmogus iškirto medžius savo kiemo teritorijoje ir gavo 30 tūkstančių dolerių baudą už tai. Bet dėl to jo vienintelis namas ir išliko nesudegęs rajone“, – tokia dviprasmiška situacija dalijasi Antanas.

Australijos gaisrų pasekmės
Australijos gaisrų pasekmės
© Scanpix


Žinomas vyras atskleidžia ir aborigenų situaciją Australijoje.

„Kai palikdavo savo rajoną, aborigenai patys sudegindavo ir savo namą. Tokia filosofija, kad tai yra nauja pradžia. Pas juos tokia kultūra“, – sako jis.

Antanas pastebi, kad lietuviams yra ko pasimokyti iš australų, kovojant su stichinėmis nelaimėmis.

„Savanorių gaisrininkų yra susitelkę apie 75 tūkstančiai. Šį kartą gaisre žuvo trys žmonės, bet visi toliau jungiasi, stengiasi ir gesina tuos gaisrus visur, kur gali. Vietomis liepsna siekia iki 40 metrų. Bet dabar lyja ir gana stipriai, todėl džiugu. Tikėkimės gerai nulis ir viskas susitvarkys. Tačiau į tai nereikia žiūrėti kaip vieną didelę nelaimę, Australijoje gaisrų visada bus. Mes esame pripratę, kad čia viskas dega ir sudega. Bet australai linkę valdžios nekaltinti ir spręsti problemas kartu“, – apie Australijos sistemą atvirauja vyras.

Antanas sako, kad visgi miestuose yra saugu gyventi ar atostogauti, kur jie patys ką tik atvyko su šeima.

„Ši šalis yra man daug davusi ir negali nevažiuoti, kai yra sunkiau. Visi turime prisidėti, kiek galime. Mieste gyventi tikrai nėra rizikos, visas pavojus yra kaimuose, kur auga daug medžių, bet ten gyvenantys žino tą riziką. Be to, jie yra apdraudę savo namus“, – pasakoja jis.

Antanas atvirauja, kad priešingai nei australai, lietuviai visada ieško kaltų ar smerkia valdžią, bet iš tikrųjų norėtųsi, kad jie ir patys imtųsi veiksmų.

„Žiūrint į Australijos gaisrus, norėtųsi, kad lietuviai irgi jau dabar pradėtų ruoštis panašioms situacijoms, nes pas mus vasaros darosi vis sausesnės. Reikia turėti ir savanorių bei suprasti, kad tai gali įvykti bet kurią vasaros minutę. Augau girininkų šeimoje, mūsų miškininkai yra labai geri, jie žino visas rizikas. Jei yra palikti tarpai tarp miškų, tai rizika yra suvaldoma. Kai turėsime planą, tada viskas bus gerai“, – pataria Guoga.

Vyras mano, kad gaisrai Australijos ekonomikos nepaveiks, gal kažkiek turės įtakos keliautojų srautams.

„Australija – viena turtingiausių šalių pasaulyje ir lengvai išgyvens šią nelaimę. Nepriklausomai nuo šios stichijos, pati ekonomika auga, australai turėjo biudžetinį perteklių, visi gyvena gerai. Man atrodo, kad bendra suaukota suma yra apie 3 milijardai dolerių. Mes su pokerio klubu irgi prisidėsime“, – optimizmo nestokoja vyras.

Australijos kupranugariai
Australijos kupranugariai
© Scanpix

Guoga nemato ir didelės tragedijos dėl kupranugarių šaudymo, nes atvežtiniai gyvūnai panaikina esamą natūralią atranką, todėl gamtai turėtų būti geriau, jei jie bus sunaikinti.

„Kupranugariai nėra natūraliai atsiradę Australijoje. Čia per daug ir kačių, ir triušių. Seniau buvo katastrofa ir su triušiais, nes jie nusiaubė visas apylinkes ir turėjo juos išnuodyti, tada visi verkė. Gamtos saugotojai gauna visokios informacijos ir eina kovoti, nes nori išsaugoti gyvūnus. Man atrodo, invazinių gyvūnų nereikia Australijoje, nes jie visi atima iš tų, kurie čia yra per amžius. Nėra tokios tragedijos juos šaudyti, jei tikrai reikia. Nesu medžiotojas, sunku man pasakyti“, – sako jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
3.7059

Vaikelio besilaukianti buvusi „Olialia“ mergaitė Ieva pasidalino atostogų akimirkomis: iš jokios kelionės nebuvau grįžusi tokia purvina (98)

Meksika šiuo metu tapo didele traukos vieta saulės, šilumos ir atostogų išsiilgusiems žmonėms....

Fotografo Mariaus Jovaišos močiutei – 100: įvardijo, kokie faktoriai padėjo sulaukti garbingo amžiaus (11)

Fotografo, verslininko Mariaus Jovaišos šeimoje – didelė šventė. Vos prieš kelias dienas...

Ieva Zasimauskaitė – apie problemas ieškant antrosios pusės, kai esi žinomas: žmonės mane dažnai įsivaizduoja kaip motiną Teresę (134)

Bundant pavasariui permainų norisi kaip vandens. Vieni pajunta romantikos, kiti – naujų mados...

Sniego namelį su langais ir baldais pasistačiusi Aistė Lasytė nustebo sulaukusi didžiulio dėmesio: papasakojo, kaip kilo idėja (26)

Karantino laikotarpis neabejotinai privertė mus tapti kūrybingesniais ir išsiilgtas pramogas...

Top naujienos

Šimonytė: kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas, privilegijų gavusieji skiepą neturėtų gauti (57)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad iki „žaliojo paso“...

„Sodra“: atlyginimai vidutiniškai augo 110 eurų, didžiausios pajamos – ne vilniečių (95)

Gyventojų vidutinės darbo pajamos paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su tokiu pačiu...

Šauktinis atsisakė tarnauti kariuomenėje: aš geriau miške dirbsiu (1168)

Į privalomąją karo tarnybą pašauktas, tačiau nurodymų nevykdęs ir į komplektavimo tarnybą...

Prieš atleidimą – politikus nustebinę Čaplinsko veiksmai (123)

Pirmadienį pranešta, kad, pasibaigus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo Sauliaus...

Investicijų indeksas: 2020 metais akcijos galutinai nukarūnavo būstą nuomai (7)

Praėjusiais metais Lietuvos įmonių akcijos uždirbo 14,7 proc. grąžą, kai būstas nuomai...

Situacija nedžiugina – pirmu etapu į mokyklas grįš tik dvi moksleivių grupės (134)

Dabartinė COVID-19 situacija, anot Vyriausybės , neleidžia svarstyti karantino atlaisvinimų,...

Transliacija / Delfi tema. Kas daro didžiausią žalą mūsų širdžiai?

Laidoje dalyvauja: Santaros klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis ir VU Medicinos...

Pandemijos kaltininkas gali slypėti ne Kinijoje: mokslininkai ieško COVID-19 ištakų – rado užuominų (4)

Kambodžos ir Tailando mokslininkai neseniai mažuosiuose pasagnosiuose šikšnosparniuose aptiko...

Sekant pinigus: iš ko gyvena Lietuvos viešosios erdvės paraščių veikėjai (320)

Dezinformaciją Lietuvoje skleidžiančius asmenis galima suskirstyti į kelias grupes, tačiau kai...

Kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas, privilegijų skiepą gavę neturėtų gauti (25)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad iki „žaliojo paso“ įgyvendinimo...