aA
Eiliniam žmogui šiandien gana sunku suvokti, kas yra „elitas“. Sąvokos sampratos sumaištį lemia ir tai, kad antraštės, aprašydamos Lietuvos elito veiklą, dažniausiai koncentruojasi į mums visiems žinomų pramogų pasaulio atstovų užsiėmimus, apsiribojančius dalyvavimu prabangiuose vakarėliuose, kelionėse. Tačiau ar tikrai Žilvinas Grigaitis, Asta Valentaitė, Mantas Petruškevičius, Rasa Arlauskienė ir daugybė kitų mums puikiai žinomų masinės žiniasklaidos antraščių lyderių yra Lietuvos elitas?
Asta Valentaitė ir Mantas Petruškevičius
© Klubas.lt (M.Jurkutės nuotr.)

Elitas – tie, kurie duoda kitiems

Kodėl gali susidaryti tokia nuomonė, paaiškina prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius: „Elitas visada yra riebalų sluoksnis viršutinėje visuomenės viralo dalyje. Jo kokybė ir kultūra būna skirtinga. Dėl to atsiranda sąvokų sumaištis: jei matai beveik beraščius viršuje ir viršeliuose, imi sakyti, kad šioje šalyje elito nėra apskritai“ - sako jis.

Skirtingas elito kokybės ir kultūros sampratas JAV pavyzdžiu pateikia lietuvių kilmės JAV verslininkė ir filantropė Jūratė Kazickas: „JAV elitas apima daugelį visuomenės sluoksnių – tai ne tik turtingiausieji. Vašingtone, pavyzdžiui, tai yra valdininkai, turintys įtakos – Kongreso nariai, Baltųjų rūmų atstovai ir pan. Niujorke elitu gali būti įvardijami menininkai ir socialiniai veikėjai, kurie, be abejo, yra labai turtingi“.

Prof. Aleksandravičius taip pat pažymi, kad kilnusis elitas pasižymi mecenatyste arba matoma filantropija, arba dar dažniau nematoma, forma – t.y., kuomet nesiekiama rodytis viršūnių kronikose ir būti reitinguojamais lyderių sąrašuose.

„Tai tie, kurie greičiau ir aiškiau supranta, kad turi tik tiek, kiek kitiems gali duoti. Ir priklausymas kažkokioms viršūnėms yra matuotinas ne pagal tai, kiek gavo, išlošė ar uždirbo, bet pagal tai, kiek gebėjo kitiems duoti“ – aiškina elito ir filantropijos ryšį profesorius.

Filantropijos tradicijoms vystytis būtina demokratijos kultūra

Lietuvių kilmės JAV verslininkė, matydama filantropijos tradicijų skirtumus Lietuvoje ir JAV, įžvelgia istorinės raidos pasekmes filantropijos vystymuisi Lietuvoje. „Lietuva yra penkiasdešimt metų priespaudoje gyvavusi šalis, kurios demokratijos kultūra yra labai jauna, todėl ji dar neturi filantropijos kultūros. Kultūros neišsivystymui taip pat įtakos turėjo ir tai, kad Katalikų Bažnyčia buvo slopinama. Mylėti kitus, kaip mylime save, yra pagrindinis krikščionybės principas, tačiau ši žinutė nebuvo akcentuota per ilgą laiką“ – dėsto J. Kazickas. Kita vertus, ji pateisina šią situaciją atsižvelgdama į pragyvenimo lygį šalyje: „Dauguma žmonių čia kol kas dar galvoja tik apie save, ypač tie, kurie turi kovoti, kad užsidirbtų pragyvenimui“.

Svarbu pavyzdžiu grįsta lyderystė ir sumanus marketingas

Filantropijos tradicijas formuojame mes patys. „Šios kultūros puoselėjimui visų pirma reikia stiprių lyderių, kurie įkvėptų savo pavyzdžiu. Turiu galvoje tokius pavyzdžius kaip Almą Adamkienę ar Mstislavą Rostropovičių su jų fondais priešakyje“ – sako Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanota filantropė.

„Kitas svarbus aspektas – pabrėžti, kad kiekvienas litas yra dovana, jei tai yra viskas, ką gali sau leisti“ – tęsia ji. Prisimindama JAV filantropijos tradicijų formavimo praktiką verslininkė nepamiršta paminėti ir svarbaus marketingo vaidmens ją formuojant.

„Amerikos labdaros fondai yra itin sumanūs, sugalvodami kaip pasiekti plačiąją visuomenę su žinute, kad net vienas doleris gali pakeisti vaiko gyvenimą, tarkime Afganistane. Už penkis dolerius galima nupirkti pakankamai knygų dešimčiai studentų. Už dešimt dolerių galima išmaitinti našlaitį visą savaitę. Nėra per mažų dovanų. Tai dovanos, kurios yra reikšmingos“ – pasakoja, kaip labdaringų projektų marketingo koordinatoriams pavyksta dalinimosi idėja užkrėsti plačiąją visuomenę JAV.

Tad svarbu nepamiršti, kad nors elitas ir gali bei turi būti svarbi jėga formuojant pozityvų ir aktyvų visuomenės požiūrį į labdarą, egzistuoja ir nemažai pilietinės visuomenės atstovų, kurie šią tradiciją jau praktikuoja patys bei skiepija ją savo šeimoje ir aplinkoje.

Ar tikrai savireklama yra savanaudiškumo indikatorius? 

Remiantis praėjusiais metais žurnalo „Veidas“ atliktais tyrimo duomenimis, apie 70 proc. Lietuvos gyventojų per metus bent šiek tiek paaukoja labdarai. Labdarai aukoja ir daugybė didžiausių Lietuvos įmonių, puoselėjančių socialiai atsakingo verslo kultūrą. Dažna jų nepabodi tuo pasididžiuoti, pradedant aiškiai projekto marketingo komunikacijoje matoma Mecenato pozicija, baigiant savo gerųjų darbų santraukomis įmonės interneto svetainėje.

Su tuo, kad šiandien filantropija taip pat yra išnaudojama ir kaip gera marketingo priemonė, sutinka ir J. Kazickas. „Amerikoje yradaug įmonių, kurios aukoja 10 proc. pajamų labdarai. Ir dažnai milijonus mokykloms ar bibliotekoms aukojusios įmonės ar asmens didelis matomumas yra įprastas“ – dalinasi JAV praktika verslininkė.

Nors gali kilti klausimas, ar tai yra tikroji filantropija, J. Kazickas sako, kad tai ne priežastis ciniškai vertinti kitų dosnumo. Kita vertus, ji priduria giliai tikinti, kad tik ta dovana, kuri yra anoniminė, gali būti laikoma nesavanaudiška.

Daugiau minčių apie tai, ar Lietuva turi filantropijos kultūrą ir ko reikia, kad ji klestėtų; ar rūpintis visuomenės gerove yra elito pareiga, ar visgi dalintis turime išmokti visi; kas šiandien Lietuvoje yra filantropija – marketingo priemonė, reklaminis triukas ar nuoširdus noras prisidėti kuriant visuomenės gerovę, išgirsite diskusijos „Lietuva, quo vadis? Ar mokame dalintis?“ tiesioginės transliacijos per DELFI TV metu, lapkričio 26 d. (trečiadienį) 18:50 val.

Renginyje savo mintimis dalinsis visuomenės veikėjai, filantropai, verslo atstovai: Jūratė Kazickaitė – „Kazicko fondo“ vadovė; Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius - Lietuvoje žinomas intelektualas, istorikas, publicistas, kultūros tyrinėtojas, VDU Istorijos katedros profesorius, VDU universiteto Išeivijos instituto direktorius; bei Alvydas Žabolis, Artūras Jonkus.
Diskusiją moderuos – Linas Sabaliauskas, advokatų kontoros vadovaujantysis partneris. 

Šis renginys yra paskutinis šiais metais „Globalių idėjų klubo“ diskusijų cikle. Renginio organizatorius yra tarptautinių lietuvių profesionalų pasaulyje tinklas „GLL | Globalios Lietuvos Lyderiai“.

Daugiau naujienų – „Facebooke“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kartu su Cololo dirbęs Karolis Sakalauskas pasidalijo širdį veriančiais prisiminimais apie tai, ko labiausiai gailisi ir net laiko gėdinga (70)

Kartu ilgus metus televizijoje juokingus personažus kūrę Vitalijus Cololo ir Karolis Sakalauskas...

„Plius“ dydžio modelis Vitalija Jonikytė iš Egipto parsivežė seksualią fotosesiją ir ne tik (149)

„Dydžio revoliucija“ nugalėtoja, realybės šou „Sala“ vedėja Vitalija Jonikytė neseniai...

Paskelbta manekenės Didžiūnaitytės tragiškos žūties ikiteisminio tyrimo pabaiga: 18 tomų medžiagos - 64 asmenų liudijimai (147)

Po beveik pusę metų trukusio ikiteisminio tyrimo procesinių sprendimų teisėtumo kontrolės etapo...

25-ąjį gimtadienį sutinkanti atlikėja Vasha džiaugiasi sprendimu pasididinti krūtinę (45)

Dainininkei, drabužių kūrėjai Gabrielei Rutkauskienei – Vashai sueina 25 – eri. Savo mažojo...

Tai, ko nematė žiūrovai: Agnės Jagelavičiūtės šou užkulisiuose virė visiškai atskiras gyvenimas išskirtiniai vaizdai tik DELFI (59)

Trečiadienio vakarą Vilniaus „Siemens“ arenoje vyko neeilinis, pirmasis tokio formato Lietuvoje...

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (99)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (107)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (96)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Landsbergis apie rinkimų kartelės žeminimą: „valstiečiai“ patys sau pjauna taburetės koją (55)

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako esąs įsitikinęs, kad valdančiųjų...

Bankų mokestį vertina atsargiai: bėdų gali pridaryti visai ekonomikai (3)

Bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai...

Meilė baigėsi: termino pabaigai artėjant Šiaurės Korėja vėl prakalbo apie „seną nuokvaką“ (25)

Šiaurės Korėja pagrasino vėl pradėti vadinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „senu...

Vilniaus Kalėdų eglei – užsienio žiniasklaidos dėmesys ir pagyros: tapo tikra sensacija (24)

Praėjusį šeštadienį sostinės Katedros aikštėje įžiebta Kalėdų eglė jau pateko ir į...

Ar atpažįstate šį įrankį: nors tai senas išradimas, kai kas tai naudoja ir šiandien (3)

Šis įrankis turi labai specifinę paskirtį – jis padeda sureguliuoti kitus įrankius. Kadaise...

Gydytojai įvertino populiarėjantį „vaistą" nuo peršalimo: norėdami sau padėti, situaciją galite tik pabloginti (13)

Pajutote pirmus peršalimo simptomus? Bėkite krosą! Tokius patarimus šaltuoju metu laiku neretai...